Ištampyti nervai, sugaištas brangus laikas, stovėjimas eilėse, tvyrantis chaosas – taip klaipėdiečiai apibūdina asmens dokumentų keitimo bei gyvenamosios vietos deklaravimo procesus uostamiestyje.
Klaipėdos migracijos skyriaus darbuotojai tokias pretenzijas atmeta, ir kylančių problemų ar nesusipratimų šios tarnybos koridoriuose šaltiniu vadina pačius klaipėdiečius. Tiksliau – buvusius klaipėdiečius, kurie šiuo metu gyvena užsienyje, o į gimtąjį miestą grįžę trumpam reikalauja akimirksniu sutvarkyti reikiamus popierius.
Mato, bet neskaito
Uostamiesčio Viešosios policijos Migracijos skyriaus viršininkė Svetlana Chodina įsitikinusi, kad jos vadovaujama tarnyba dirba gerai. Tačiau pripažįsta, jog anksčiau ją pasiekdavę klaipėdiečių nusiskundimai dėl nekultūringo aptarnavimo turėję pagrindą.
„Savo pavaldiniams per pastaruosius kelerius metus visas ausis išūžiau apie tai, kaip reikia dirbti su žmonėmis. Neslėpsiu, mūsų skyriuje yra kelios konfliktiškos darbuotojos, bet ir jos pastaruoju metu savo elgesį pakoregavo”, – atvirai kalbėjo viršininkė.
O kitas galimas problemas, anot jos, Migracijos skyriaus patalpose sukuria patys klaipėdiečiai.
„Nežino, kur kreiptis vienu ar kitu klausimu? Bet juk prieš dvejus metus iškabinome koridoriuose didžiulius stendus, kuriuose nurodyta, į kokį kabinetą kreiptis dėl to ar ano. Kas gi kaltas, jeigu žmonės nesivargina perskaityti tai, kas parašyta?, – pretenzijų nepagrįstumą aiškino S. Chodina.
– Be to, turim net atskirą kabinetą, kuriame gyventojams teikiama bet kokia informacija, esame net paruošę specialius lapelius apie tai, kiek ir kur reikia sumokėti už vieną ar kitą dokumentą”.
Tačiau kodėl naujų asmens tapatybės kortelių, pasų išdavimo bei privaloma gyvenamosios vietos deklaravimo tvarka galioja jau pusantrų metų, o Migracijos skyriuje nemažėja interesantų eilės?
Viršininkės teigimu, tokia situacija nėra nuolatinė, nes žmonių padaugėja tik vasarą: „Problemas ar eiles sukuriame ne mes, o patys žmonės. Ypatingai – trumpam į tėvynę sugrįžtantys klaipėdiečiai ir paskutinę akimirką vaikų kelionių dokumentais susirūpinę tėveliai.”
Reikalavimų virtinė
S. Chodina mūsų dienraščiui prisipažino, kad po Lietuvos narystės Europos Sąjungoje pradžios, kai atsivėrė sienos, Londonas Migracijos skyriaus darbuotojams tapo beveik keiksmažodžiu.
„Daugiausia klaipėdiečių dirba ir gyvena Didžiojoje Britanijoje. Į gimtinę jie grįžta trumpam, įprastai iš anksto pasirūpinę atgaliniais bilietais su fiksuota skrydžio data. Ateina pas mus ir nori per vieną dieną susitvarkyti reikiamus dokumentus, o sužinoję, kad procesas yra sudėtingas, todėl užtruks daug ilgiau, pyksta”,- „Vakarų ekspresui” pasakojo S. Chodina.
Viršininkė pateikė ir nesusipratimų pavyzdžius: antai pastarąsias kelias savaites ji rūpinasi jauna šeima: sutuoktiniai Didžiojoje Britanijoje susilaukė vaikelio ir dabar nori gauti asmens dokumentą savo atžalai.
Jie skuba, nori kuo greičiau išvažiuoti atgal, nes laukia darbai, o čia – problemos: iš pradžių jiems reikia kreiptis į uostamiesčio Metrikacijos skyrių ir gauti lietuvišką vaiko gimimo liudijimą su asmens kodu. Šis dokumentas užsienyje gimusiems vaikams išduodamas tik tuo atveju, jeigu šalis, kurioje gimė kūdikis, išrašo legalizuotą dokumentą – vadinamąją apostilę. Jeigu ji yra, tuomet dar būtina deklaruoti vaiko gyvenamąją vietą Lietuvoje. Kaip tai padaryti, jeigu tėvas jos nėra deklaravęs, o motina, nors ir deklaravusi, tačiau nėra to buto savininkė, be to, nežinia kur yra jo šeimininkas?
S. Chodinos teigimu, sunkumų kyla ir tvarkant vaiko dokumentus, kai tėvai – skirtingų valstybių piliečiai: „Atėjo mama ir nori gauti savo vaikui pasą. Tačiau to neįmanoma padaryti, jeigu vaikelis nėra Lietuvos pilietis. O šiam veiksmui atlikti sutikimo neduoda tėtis – Japonijos pilietis. Ką daryti? Vėl reikia sukti galvą, rinkti popierius. Ir tokie sudėtingi atvejai pasitaiko kone kasdien.”
Naudingi patarimai
S. Chodina įsitikinusi, kad problemų dėl užsienyje gimusių vaikų ar svečiose šalyse gyvenančių klaipėdiečių dokumentų tvarkymo būtų mažiau, jeigu laiku būtų atliekamas vienas paprastas veiksmas.
„Dar 2003-iųjų sausio 1 dieną įsigaliojusiame Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme yra numatyta, kad į užsienį ilgesniam nei pusės metų laikotarpiui išvykstantis asmuo praneštų apie savo išvykimą. Tai padariusiems nereikia blaškytis po mūsų skyrių – pasą pasikeisti galima per Lietuvos konsulatą toje užsienyje šalyje, į kurią išvykstama”,- aiškino viršininkė.
Pašnekovė teigė, kad vasarą dokumentai būtų tvarkomi daug lengviau bei greičiau ir tuo atveju, jeigu tėveliai vaikų kelionės dokumentais pasirūpintų iš anksto: „Juk toks dokumentas galioja ne vienos kelionės metu, o ištisus penkerius metus.”
Anot S. Chodinos, įvykdžius šias dvi sąlygas, būtų sumažintas ir Migracijos skyriaus darbuotojų krūvis, ir eilės išnyktų, ir pyktis dingtų. Tuomet lengviau atsipūstų ir reikiamų dokumentų tvarkytis atvykę nuolatiniai Klaipėdos gyventojai.
Apie nemenką tarnybos darbo krūvį byloja ir turimi duomenys: per šių metų pirmąjį pusmetį Klaipėdos migracijos skyrius išdavė 7 000 asmens tapatybės kortelių, naujo pavyzdžio pasų – tūkstančiu daugiau. Savo gyvenamąją vietą deklaravo 5 000 Lietuvos piliečių ir beveik tūkstantis užsieniečių.
2003-2004 metais savo gyvenamąją vietą deklaravo 2,5 tūkstančio užsieniečių ir beveik 30 tūkstančių Lietuvos piliečių. Išduota 32 tūkstančiai asmens tapatybės kortelių ir 33 tūkstančiai pasų.
Natalija Mogučaja
„Vakarų ekspresas”