Vykdydama „skaldyk ir valdyk” politiką Europoje, Rusija tuo pat metu stiprina sąjungą su buvusiomis Azijos sovietinėmis respublikomis.
NVS vadovų susitikimas Tadžikistano sostinėje sukėlė pagyrų audrą Rusijos spaudoje. Dušanbėje vienu metu įvyko 3 formatų derybos: Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS), Eurazijos ekonominio bendradarbiavimo organizacijos (EurAzES) ir Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO). Galima pridėti ir ketvirtąją – Muitų sąjungą.
Vadovaus buvęs žvalgas
NVS yra jau daugelį metų veikianti organizacija, sukurta kaip SSRS pakaitalas. Pastaraisiais metais Rusija ėmėsi stiprinti NVS narių tarpusavio integraciją, o tiksliau – šių šalių ryšius su Rusija ir priklausomybę nuo jos. Pasak pačių rusų, vienas didžiausių pastarojo susitikimo laimėjimų – tokių NVS šalių kaip Azerbaidžanas, Ukraina, Moldova pritarimas senai Vladimiro Putino idėjai, kad NVS turi būti reformuota. Tiksliai nėra aišku, kaip atrodys atsinaujinusi sąjunga, bet akivaizdu, kad Rusijos vadovaujančios pozicijos tik stiprės.
Patikėti tokio svarbaus proceso kontrolę kuriam nors Vidurio Azijos politikui Rusija nė nemanė. Regis, V.Putinas taip rimtai vertina projektą, kad nauju NVS vykdomuoju sekretoriumi prastūmė Sergejų Lebedevą, kuris vos prieš kelias dienas iki Dušanbės susitikimo dar vadovavo Rusijos Užsienio žvalgybos tarnybai. Jo kandidatūrai pritarė visi susitikimo dalyviai, o tai Rusijoje buvo įvertinta kaip baimės protrūkis, neva „štai kiek daug S.Lebedevas žino apie visus NVS vadovus, kad nė vienas nedrįsta jam prieštarauti.”
Ekonominė sąjunga su politine potekste
Prie EurAzES (jos pagrindą sudaro Rusija, Kazachstanas ir Baltarusija) šiemet prisijungė Uzbekistanas. Organizacija žavinga tuo, kad jos nariai balsų kvotą gauna pagal savo „svorį”. Nenuostabu, kad Rusija turi daugiau kaip 50 proc. balsų. Kitaip tariant, Rusija – 1 balsas, o Baltarusija ir Kazachstanas – po pusę balso. Štai toks lygiateisis ekonominis bendradarbiavimas.
Be to, minėtos 3 šalys aplenkė kitas NVS valstybes ir pradėjo sovietinio masto integracijos etapą – Muitų sąjungą. Niekas Rusijoje neslepia, kad EurAzES yra ne tik ekonominė, bet ir politinė organizacija. Be bendrų ir gerai suderintų politinių pozicijų, jokios muitų sąjungos nebūtų įmanomos.
Politinį EurAzES atspalvį stiprina ir jos narių dialogas su Ukraina, kuri nėra sąjungos narė. Ukraina ilgai svarstė galimybę prisidėti, bet šįkart jai aiškiai pasakyta, kad traukinys jau išvažiavo, o „Ukraina liko pavėlavusi keleivė stotyje”. Toks arogantiškas tonas labai nudžiugino Rusijos ekspertus, kurie paskelbė, kad Ukraina pelnytai nubausta už flirtą su Vakarais.
Azijos atsvara NATO
Daugiausiai pasididžiavimo Rusijai kelia jau 15 metų veikianti karinė organizacija KSSO. Po Dušanbės susitikimo ji dar labiau konsolidavosi ir visiškai atvirai deklaruoja savo, kaip atsvaros NATO, vaidmenį. Tačiau tai perdėta, nes Rusijos ir buvusių sovietinių respublikų karinis potencialas, švelniai tariant, nusileidžia NATO. Toks vaidmuo labiau tinka Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijai (ŠBO), vis labiau primenančiai karinį bloką. Tačiau tai kitas reikalas, nes ŠBO priklauso Kinija, o ji, nepaisant įvairių reveransų, greičiau yra Rusijos konkurentė, o ne sąjungininkė, ypač karinėje srityje. Po pastarojo ŠBO vadovų susitikimo, kuriame deklaruota „nesugriaunama draugystė”, Kinija prie Rusijos sienų surengė didžiulius karinius mokymus. Net ir „sąjungininkės” Rusijos kariniai ekspertai turėjo pripažinti, kad per juos Kinijos kariai mokėsi tik puolamųjų veiksmų.
Iki šiol KSSO Rusijai buvo naudinga tuo, kad leido išlaikyti savo karinius kontingentus kai kuriose posovietinėse šalyse. Per šį susitikimą nuspręsta plėtoti KSSO veiksmus taikdariškose misijose už šių šalių ribų. Tai dar vienas Rusijos laimėjimas. KSSO suteiks daugiatautiškumo aureolę „taikdariškoms” Rusijos misijoms Kaukaze, Padniestrėje ir kitur.
Atsiskleidė ir kai kurie ekonominiai Rusijos interesai KSSO. V.Putinas netikėtai sužibėjo gerumu ir pareiškė, kad KSSO šalys galės rusišką ginkluotę pirkti vidinėmis Rusijos kainomis. Ši deklaracija buvo pristatyta taip, kad Rusijai teko vos ne karinės labdaros organizacijos vaidmuo. Iš tikrųjų viskas paprasčiau – KSSO šalys iš esmės įsipareigojo toliau pirkti rusiškus ginklus, o Rusija gali būti rami, nes jos rinkos neužims JAV ar kitos konkurentės.
SSRS vaiduoklis
NVS vadovai Tadžikistane pareiškė, kad svarbiausias NVS uždavinys – ilgam suformuoti integruotą ekonominę ir politinę sąjungą. Nieko neprimena? Primena SSRS. Tikriausiai NVS niekada nebus taip stipriai „integruota” kaip sovietinė imperija, bet organizacijos geografinis arealas ir jos vadovų deklaruojami tikslai neleidžia abejoti – Rusija mėgina prikelti SSRS vaiduoklį, kad vėl galėtų užimti „vyresniojo brolio” vietą tarp posovietinių valstybių.
Tokia politika logiška ir nuosekli. Vykdydama „skaldyk ir valdyk” politiką Europoje Rusija tuo pat metu stiprina sąjungą su buvusiomis Azijos sovietinėmis respublikomis. Bendraudama su ES Maskva teikia pirmenybę dvišaliams ryšiams. Taip buvo derantis dėl energetikos projektų, pavyzdžiui, su Graikija, Rumunija, Bulgarija. Taip buvo ir siekiant sustiprinti politinius ryšius, kai ES pirmininkavo Vokietija. Dabar Rusija skiria kur kas daugiau dėmesio Prancūzijai, pradėsiančiai pirmininkauti 2008 metais. Rytuose kuriami įvairiausi daugiašaliai formatai, kurie puikiausiai atitinka vieną pagrindinių Rusijos siekių – tapti „Eurazijos civilizacijos” (kad ir ką tai reikštų) centru.