Vyriausybei sunkiai sekasi tesėti pažadus tobulinti valstybės valdymo sistemą – tik Ūkio ir Žemės ūkio ministerijos sutiko mažinti biudžeto asignavimų valdytojų skaičių, o prasidėjusi viešųjų įstaigų revizija rodo, kad jų išlaikymas dažnai nepagrįstas.
Beveik metus veikianti Valstybės valdymo sistemos tobulinimo komisija, trumpiau vadinama Saulėlydžio komisija, sunkiai stumiasi užsibrėžto tikslo link. Praėjusią savaitę posėdžiavusi Vyriausybės kanclerio Valdemaro Sarapino vadovaujama specialistų komanda paprašė premjero Gedimino Kirkilo pagalbos, nes dauguma ministerijų į komisijos reikalavimus numojo ranka.
Neužsiuva kišenių
Biudžeto įstatyme finansavimą pagal atskirą eilutę gauna po kelias ministerijoms pavaldžias biudžetines įstaigas. Šiais metais daugiausia savarankiškų asignavimų valdytojų turi Kultūros (10), Aplinkos (8) ir Susisiekimo (8) ministerijos. Valstybės kontrolė yra pripažinusi, kad valdyti tiek daug biudžetinių įstaigų sunku, neįmanoma atlikti finansinės atskaitomybės audito, o kai kuriose jų apskritai neįsteigtos vidaus audito tarnybos. Todėl Vyriausybės sudaryta Saulėlydžio komisija pareikalavo sumažinti asignavimų valdytojų skaičių.
Tačiau į jos raginimą reagavo tik 2 ministerijos. Ūkio ministerija nutarė į vieną asignavimų valdytoją sujungti Turizmo ir Įmonių bankroto valdymo departamentus. Žemės ūkio ministerijai pavaldžios Sėklų ir grūdų bei Gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos, taip pat Žuvininkystės departamentas jau kitais metais „maitinsis iš vienos kasos”. „Graži pradžia. Tikimės, kad siūlymų bus daugiau”, – sakė LŽ kalbintas Vyriausybės kancleris V.Sarapinas.
Jo viltys švelnina kitoms ministerijoms skirtus priekaištus. „Nežinau, kaip tai įvardyti. Gal čia mūsų darbo kultūros stygius… Dabar komisija užsiims tuo, ko negavo iš ministerijų. Jos dar kartą, jau premjero pavedimu, paragintos pateikti siūlymus dėl asignavimų valdytojų skaičiaus mažinimo. Dabar premjero vardu „dusinsime”, atsiprašau už tokį žodį”, – kalbėjo V.Sarapinas.
Nemato reikalo
Tačiau premjero partijos kolega aplinkos ministras Arūnas Kundrotas nežada pasiduoti „dusinimui”. „Nuo kada, vos paskelbus šūkį, reikia viską apversti aukštyn kojomis? – taip į LŽ klausimą reagavo jis. – Jei įstaigų sąrašas ilgesnis, dar nereiškia, kad būtina ką nors išbraukti ar sujungti. Mūsų sistemoje nėra neracionaliai veikiančių institucijų, kurias reikėtų jungti. Procesas turi būti natūralesnis. Nepritariu lenktyniavimui, kas kuo greičiau ir daugiau ko nors išbrauks.”
Komisijoje dirbantis Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Remigijus Šimašius pritaria, kad asignavimų valdytojų esama per daug, bet pasigenda sisteminio situacijos gerinimo. „Svarbiausia – apsispręsti, kokius kriterijus taikyti asignavimų valdytojams. Keista, kad lig šiol to nebuvo. Finansų ministerija tik kitais metais juos parengs. Asignavimų valdytojų skaičiaus mažinimas neturint aiškių kriterijų gali padėti suslėpti galus, pakenkti biudžeto skaidrumui”, – įsitikinęs R.Šimašius.
Praretins viešąsias įstaigas
Vyriausybės kancleris V.Sarapinas atkreipė dėmesį, kad Saulėlydžio komisija sprendžia dar svarbesnį uždavinį – revizuoja viešąsias įstaigas. „Čia nearti dirvonai. Esama daug viešųjų įstaigų, kurios dubliuoja ministerijų ir atitinkamų departamentų funkcijas”, – pabrėžė jis.
V.Sarapinas nenorėjo teikti konkrečių pavyzdžių, nes per vieną komisijos posėdžių buvo išnagrinėti tik pirmi 11 atvejų (Aplinkos, Susisiekimo, Sveikatos ministerijoms, Tautiniam mažumų ir išeivijos departamentui pavaldžių viešųjų įstaigų – aut.). Iš viso bus patikrintos 102 tokios įstaigos. V.Sarapinas žadėjo dar po 6 posėdžių pateikti Vyriausybei apibendrinimus ir siūlymus. „Jau pirmas posėdis parodė, kad kai kurias viešąsias įstaigas tiesiog būtina likviduoti. Dalis jų yra atlikusios funkcijas, dėl kurių buvo įsteigtos. Reikia pripažinti, jog esama daug netvarkos”, – kalbėjo Vyriausybės kancleris.
LLRI prezidentas R.Šimašius vėlgi pasigedo aiškių kriterijų ir perspėjo, kad dalis viešųjų įstaigų tiesiog gali virsti biudžetinėmis ir turėti daugiau galimybių gyventi iš mokesčių mokėtojų pinigų. „Klausimas kur kas sudėtingesnis, todėl nedera apsiriboti vien galvų kapojimu, reikia sisteminių pokyčių”, – teigė jis.
R.Šimašius apskritai nėra patenkintas metus veikiančios komisijos darbo rezultatais. „Žinoma, gerai bent jau tai, kad tokia komisija sukurta ir stengiasi kovoti su biurokratija. Tačiau didelių teigiamų poslinkių kol kas nematau. Politinės valios – irgi”, – kalbėjo jis.