Draudikų apgavystės tampa verslu

Nusikaltėlių grupuotės metasi į naują pelningą sritį – draudimo kompanijų apgaudinėjimą imituojant avarijas.

Nors kai kurie draudikai, matyt, nenorėdami įžeisti esamų bei būsimų klientų, apie apgavikus kalba itin atsargiai, faktas vienas – bandymų apgauti kompanijas imituojant eismo įvykius ir prašant dešimtis tūkstančių siekiančios žalos atlyginimo Lietuvoje netrūksta.

Kasmet panašių atvejų Lietuvoje gali būti keli šimtai, ir draudikai teigia, jog tokia veikla nusikaltėliams tampa kasdieniniu verslu. Draudikai tarp „nukentėjusiųjų“ pastebi vis tas pačias pavardes, o tarp neva sudaužytų automobilių – tas pačias transporto priemones.

Trys sukčių tipai

„Bandymus apgauti galėtume išskirti į tris kategorijas. Yra tokių, kurie savo automobilius bando apdrausti jau po avarijos – iš pradžių apie įvykį nepraneša policijai, ir bando įsigyti draudimo polisą, o tik po to pareiškia, kad įvyko avarija“, – sako „Lietuvos draudimo“ atstovas ryšiams su visuomene Valdas Lopeta.

Antrajai kategorijai priskiriami ne mažiau gudrūs vairuotojai – tie, kurie avariją padaro neblaivūs.

„Žinodami, kad tokiu atveju išmoka nepriklauso, jie nepraneša apie įvykį nei policijai, nei mums, o vėliau bando inscenizuoti avariją, neva ji įvyko dabar, o ne anksčiau. O treti senus mašinos trūkumus ar sugadinimus bando prastumti kaip naujus ir susiremontuoti juos paskutinės avarijos sąskaita“, – „Autosalonui“ vardijo V. Lopeta.

Anot jo, kasmet „Lietuvos draudimas“ nustato apie 60 tokių bandymų apgauti kompaniją: „Tai nėra daug – šis skaičius sudaro vos 0,5 procento visų KASKO draudimo sutarčių.“

„Daugkartinis“ BMW

„Tai tampa tikru verslu. Matyt, praradusios kitus pajamų šaltinius, tuo užsiima nusikaltėlių grupuotės“, – spėja Giedrius Jokšas, „RESO Europa“ Klaipėdos atstovybės direktorius.

Jo teigimu, prieš keletą metų net kelios draudimo bendrovės susipažino su brangiu BMW, kuris iš tiesų tebuvo butaforinis automobilis, nors ir įvertintas apie 80 tūkstančių litų.

„Trenkiasi jie su kitu, kokiu senu automobiliu, į tą BMW, ir žala – 30-40 tūkstančių. Tada susilopo ją, apsidraudžia kitoje bendrovėje – vėl ta pati istorija. Berods, tris kartus tai kartojosi, kol pagaliau suprasta klasta“, – pasakojo G. Jokšas.

Pastaruoju metu atskirą sukčių automobilių kategoriją sudaro iš JAV pargabentos jau daužtos mašinos.

„Gal per nesąžiningus agentus užregistruoja tą automobilį kaip techniškai tvarkingą, o paskui pareiškia: „Važiavau kaime, trenkiausi į tvorą. Laukiu išmokos“, – sako direktorius.

Apgavikai – ir Klaipėdoje

Viena tokia apgavystė neseniai atskleista Klaipėdoje.

„Iš Amerikos buvo atgabentas jau sudaužytas automobilis. Žmogus jį apsidraudė, nes mašina buvo su tranzitiniais numeriais. Susirado seną automobilį, imitavo susidūrimą ir pareikalavo maždaug 50 tūkstančių litų išmokos, – prisiminė „BTA draudimo“ Žalų sureguliavimo skyriaus vyresnysis ekspertas Gediminas Taknevičius.

– Mums kilo įtarimai, todėl net susiradome aukcioną JAV, kur ir buvo parduota ši mašina daužta. Paaiškėjo, kad tada jos sugadinimai buvo identiški tiems, kuriuos automobilis neva patyrė per avariją Lietuvoje.“

Anot G. Taknevičiaus, šiuo metu baudžiamosios bylos tyrimas dėl šio atvejo dar tebevyksta.

„Nemažai tokių pagaunam, o kiek dar nepagaunam“, – retoriškai klausė jis.

Ginklai – kompiuteriai

Ar dideli šansai yra taip apgauti draudikus?

„Dėl besispecializuojančių sukčių kenčia visi klientai – į kai kuriuos jų tenka žiūrėti įtariai.

Ar tie įtarimai pasiteisina? Kartais, tačiau bandome apsidrausti ir realiais įrodymais – prieš draudžiant fotografuojame automobilius, ypač brangesnius, atskiras kėbulo dalis, tikriname, ar yra oro saugos pagalvės. Beje, ėmus tai daryti besikreipiančiųjų dėl žalos atlyginimo neva įvykus avarijai iš tiesų pastebimai sumažėjo“, – vieną receptą įvardino G. Jokšas.

„Aišku, norisi tikėti, kad klientai yra sąžiningi, bet jei mums kilo įtarimas, nepagailėsime ir kelių tūkstančių litų ekspertams, kad jie įtarimus patvirtintų arba paneigtų“, – antrąjį būdą nustatyti apgavystę paminėjo G. Taknevičius.

Vis dėlto, pasak „Lietuvos draudimo“ Privačių rizikų skyriaus vadovo Vaidoto Krenciaus, geriausias pagalbininkas kovojant su panašiais sukčiais – speciali kompiuterinė programa.

„Ja sumodeliuojama avarinė situacija – įvedami iš policijos gauti įvykio vietos apžiūros duomenys, informacija apie oro ir kelio sąlygas, važiavimo greitį, apgadinimus. Kompiuteris su dideliu patikimumo procentu gali pasakyti, ar automobilis išties susidūrė ir taip, kaip nurodė klientas“, – teigė V. Krencius.

Pradininkas – kaunietis

Draudikai nenoriai kalba apie tai, ar tarpusavyje dalinamasi informacija apie tam tikrus automobilius ir asmenis, dažnai figūruojančius išmokų dėl avarijų atvejais.

Tačiau kai kurios pavardės gerai žinomos net ir darbą pradedantiems draudimo agentams. Pavyzdžiui, iš avarijų imitavimo gyvenusio kauniečio Artūro Ragausko.

Dar prieš kelerius metus jam buvo iškelta baudžiamoji byla už tai, kad jis, siekdamas pasipelnyti, imituodavo avarijas.

Iš pradžių jis buvo įtartas tuo, kad 1999-2002 metais vairuodamas automobilį Kauno, Vilniaus bei Klaipėdos žiedinėse sankryžose sukėlė apie 30 tyčinių avarinių situacijų ir iš įvairių draudimo kompanijų gavo apie 10 tūkst. litų išmokų.

Atėmus vairuotojo pažymėjimą, vyriškis apgaudinėti draudikų neberizikavo – jis nusitaikė į paprastus vairuotojus. Eidamas pėsčiomis per gatvę kaunietis pats trenkdavosi į automobilio šoną ir iš vairuotojo pareikalaudavo pinigų – esą nesikreips į policiją, jei jam bus atsilyginta.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Transportas su žyma , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.