Jeigu santuokoje išgyvenote ilgiau nei 18 metų, ir jūsų vaikas sulaukė pilnametystės – metus laiko būsite atleisti nuo pajamų mokesčio mokėjimo.Pagerės gyvenimas ir tiems, kurie augina vaikus nesudurdami galo su galu dėl atiduodamos bankui paskolos už būstą. Auklės samdymas nebetuštins kišenių, nes jas samdančius tėvus rems valstybė.
Tokią gražią ir spalvotą ateitį lietuviškoms šeimoms žada Paramos šeimai pagrindų įstatymas, kurio projektui praėjusią savaitę dauguma Seimo narių pasakė „taip”. Seimas taip pat pritarė prieštaringai vertinamam Valstybinės šeimos politikos koncepcijos projektui.
Patvirtinus įstatymą, nepilnoms šeimoms – vienišoms arba vaikus po skyrybų auginančioms motinoms, santuokos neįregistravusioms, tačiau atžalas turinčios poroms teliktų muštis į krūtines ir apgailestauti, kad šeimos išsaugoti nepavyko arba, – kad gyvena be Aukščiausiojo palaiminimo ir santuokos registracijos.
Neoficialiais duomenimis, šiandien Lietuvoje net trečdalis vaikų gimsta būtent tokiose šeimose.
Įstatymo projekte, skirtame apsaugoti nykstančias tradicines šeimas, nėra vietos gyvenantiems kitaip. Jo pagrindus parengę konservatoriai mano, kad socialinę apsaugą tokiose šeimose gyvenantiems vaikams garantuoja jau galiojantys teisės aktai, numatantys išmokas ir pašalpas gimus kūdikiui.
„Faktas, jog Seimo dauguma pritarė tokiam projektui, rodo, kad žmogaus teisės Lietuvoje nėra gerbiamos. Paradoksas, jog tai vyksta šiemet – kuomet Lietuvoje minimi Lygių galimybių metai. Buvo žengtas dar vienas populistinis žingsnis”, – apmaudo neslėpė Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė Margarita Jankauskaitė.
Tradicinėms šeimoms – milijardai litų
Paramos šeimai pagrindų įstatymo įgyvendinimas iš šalies biudžeto pareikalautų pusės milijardo litų. Sulaukus Vyriausybės išvadų, Seimas projektą antrą kartą svarstys šių metų gale.
Įstatymą siūlantis įteisinti konservatorių lyderis Andrius Kubilius dienraščiui sakė, kad nauja tvarka, geriausiu atveju, įsigaliotų ateinančių metų viduryje.
Joje numatyta, kad gimus vaikui, šeimai būtų išmokėta 2 kartus didesnė išmoka tuo atveju, jei ta pati šeima susilauktų antro ar trečio vaiko. Gimus antrajam kūdikiui, tėvams 2,5 karto būtų didinamas neapmokestinamų pajamų dydis.
Tačiau šios bei kitos lengvatos taptų prieinamos tik santuokoje gyvenančioms poroms, nurodoma įstatymo projekte.
Šuo loja – karavanas eina
Būtent šis punktas iššaukė audringą nevyriausybinių organizacijų, ginančių žmogaus teises, reakciją. Jau svarstoma galimybė dėl diskriminuojančių projekto punktų kreiptis arba į Konstitucinį Teismą, arba apskųsti ketinamą įteisinti įstatymo projektą Europos Žmogaus Teisių Teismui.
Daug teisinių pastabų projekto rengėjams pateikė Seimo Teisės departamentas, diskriminaciją įžvelgė ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.
Dar prieš Seimo posėdį susivienijusios organizacijos parlamentarų prašė atkreipti dėmesį į tai, kad pateikti siūlymai akivaizdžiai diskriminuoja visus nesantuokinės šeimos narius ir vaikus, gyvenančius tokiose šeimose. Nevyriausybininkų prašymams Seimas buvo kurčias. Praėjusį antradienį už šį įstatymo projektą balsavo dauguma – 55 Seimo nariai.
Kaip nori – taip varto
„Akivaizdžiai ignoruojama reali situacija – ginsim ir remsim įteisintą santuoką, o po velnių siųsim vienišas mamas? O partnerystėje gyvenančios poros, auginančios po keletą vaikų, bus pačios kaltos dėl savo pasirinkimo?
Akivaizdu, kad siūlomas įteisinti įstatymas jiems iš viso nepaliktų jokio pasirinkimo – tik kelią į Metrikacijos skyrių. Bet ar dėl to sustiprės šeimos institucija?” – šie retoriniai klausimai kyla M. Jankauskaitei bei dar aštuonių Lietuvos nevyriausybinėms organizacijų atstovams.
„Konstitucijoje nėra išskiriamas prioritetas šeimai, sudarytai santuokos pagrindu, ir nėra leidžiama diskriminuoti asmenų dėl jų socialinės padėties”, – tikina M. Jankauskaitė.
Tačiau konservatoriai Konstituciją traktuoja savaip: „Atėjo laikas imtis realių darbų, kad valstybė saugotų ir globotų nykstančias šeimas. Absurdiška teigti, kad projektas pažeidžia konstitucinį asmenų lygybės principą, nes pati Konstitucija nurodo remti šeimą”, – argumentuoja A. Kubilius.
Priminė Dievo bausmės baimę
„Kažkur iki 20 amžiaus vidurio krikščioniškas poras nuo skyrybų sulaikydavo Dievo bausmės baimė, skyrybų bumas prasidėjo, kuomet žmonės prarado moralines vertybes. Jeigu šią baimę pakeis finansų netekimo baimė – nėra blogai”, – įsitikinęs A. Kubilius.
Konservatoriaus žodžiais, sunku suvokti, kas galėtų priešintis tokiam įstatymui. Esą šiuo metu nefinansavus tokių programų, po 10 metų teks susidurti su milžiniškomis valstybės finansavimo problemomis. Pasak A. Kubiliaus, jau dabar darbo jėgos trūksta, o Finansų ministerija skaičiuoja, kokiu greičiu Lietuva veržiasi į sparčiausiai senėjančių Europos valstybių gretas.
„Visa tai reiškia tik vieną dalyką – žemyn besiritanti demografija stabdys ekonomikos augimą, o išlaikyti ir finansuoti dabartinę socialinės rūpybos sistemą pasidarys nebeįmanoma”, – vardijo A. Kubilius.
Seimo narys Vytautas ČEPAS
Esu už tradicinę šeimą, bet tokių šeimų vaikai niekuo nesiskiria nuo tų, kurie gyvena tik su motina ar tėvu, tai kodėl jie turėtų netekti mokestinių lengvatų, garantuojamų normalioms šeimoms? Neturime nė vieno įstatymo, ginančio ir saugančio šeimą, dėmesys, kad ir pavėluotas, yra sveikintinas, bet vaikų įstatymais rūšiuoti negalima.
Seimo ekonomikos komiteto pirmininkė Birutė VĖSAITĖ
Tai, ką siūlo konservatoriai – nesąmonių kampelis ir nusilenkimas iki žemės savo rinkėjams, kurių daugumos amžius siekia 70-80 metų. Manau, toks projektas, kokį jie siūlo, dienos šviesos nepamatys, nes nerealu, jog motina su vaiku namie sėdėtų net 7 metus – projekte yra ir toks punktas. Vieniša motina, apskundusi tokį įstatymą teisme, neabejotinai laimėtų – todėl, kad jame aiškiai nusižengiama žmogaus teisių principams. Tradicinių šeimų vaikai, remiami projektu, net 15 procentų brangesni už tuos, kurie gyvena ne pilnose šeimose, mat siūloma, jei vaikas gimtų šeimoje, skirti 15 proc. didesnę išmoką. Vadinasi, ne šeimoje gimstantiems parama būtų 15 procentų mažesnė. Priešrinkiminis benefisas, ir tiek.