V.Poderys: „Vartotojai turi mokėti tinkamą kainą”

Naujasis Kainų komisijos vadovas Virgilijus Poderys pasiryžęs energijos kainas vartotojams reguliuoti nepaisydamas galimo spaudimo, ir tikina, kad jo vadovaujama komisija išliks nepriklausoma nuo bet kokios įtakos.

Pokalbyje su LŽ naujasis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas V.Poderys „nepataikė” atsakyti tik į vieną mažą klausimėlį, skirtą nereguliuojamos rinkos išmanymui patikrinti, – kokia kilogramo duonos kaina? „Sveriamos neperku”, – sutriko jis. „O kiek kainuoja duona, kurią perkate?” – bandėme pasitikslinti. „Užmiršau”, – nusišypsojo pašnekovas, dešimtmetį reguliavęs vertybinių popierių rinką, o nuo šio rugsėjo pasinėręs į energetikos rinkos reguliavimą.

Išlaikys nepriklausomybę

– Pirmiausia norime pasiteirauti, ar pradėdamas eiti šias pareigas mąstėte, kuo ankstesnių jūsų darbų patirtis bus naudinga dirbant Kainų komisijoje?

– Formalusis aspektas yra tas, kad dirbau panašioje komisijoje, (Vertybinių popierių komisijoje – aut.). Ji, kaip ir Kainų komisija, taip pat nuo Vyriausybės nepriklausoma institucija. Tad žinau, kaip veikia nepriklausoma institucija, kaip organizuojamas jos darbas ir kaip dirbti kolektyviai. Tai svarbu todėl, kad paprastai nepriklausomose institucijose sprendimai priimami kolektyviai. Kitas dalykas, kuris man turėtų padėti šiame darbe ateityje, yra tai, kad teko reguliuoti vertybinių popierių rinką. Šiuo metu nustatome kainas, tačiau einama ta linkme, kad reikės pradėti reguliuoti rinkas. Kaip žinoma, kol kas laisvų rinkų nėra – todėl ir sakau, kad ši patirtis padės ateityje.

– Akcentuojate Kainų komisijos nepriklausomybę. Bet esate dirbęs premjero Gedimino Kirkilo patarėju finansų klausimais, premjeras žada padidinti algas Komisijos nariams, taip pat susirūpino prastomis Kainų komisijos patalpomis. Ar šie išvardyti faktai nekliudys komisijos nepriklausomybei nuo Vyriausybės?

– Nesvarbu, ar aš vadovauju komisijai, ar būtų kitas vadovas, daugelis stebėtojų yra tos nuomonės, kad čia atlyginimai yra labai maži. Jau ne kartą esu pateikęs pavyzdį, kad komisijos nariai uždirba 2700 litų „į rankas” – toks atlyginimas yra per mažas turint galvoje, kokia yra atsakomybė ir kokios sprendimų pasekmės, tarkime, kaip teko matyti vienoje apžvalgoje informaciją: pakeitus šildymo kainas 1 centu, Lietuvai tai kainuoja 84 mln. litų.

O tai, kad dirbau su premjeru, neturėtų kliudyti vien todėl, kad nesu vienvaldis šioje komisijoje – sprendimai priimami kolektyviai, yra dar 4 nariai.

Pastaruoju metu nesame su premjeru susitikę ar kalbėję telefonu, tad įtakos G.Kirkilas man nedaro. Viskas skaidru ir nieko neslepiama. Be to, premjerai juk keičiasi.

– Be to, žiniasklaidai jau užkliuvo tai, kad prieš perimdamas naujas pareigas susitikote su „NDX energijos” vadovu Dariumi Nedzinsku. Nesibijote, kad gali būti kalbama, jog esate vienų ar kitų rinkos dalyvių pusėje?

– Ne tik gali būti sakoma, bet ir yra sakoma. Taip, šis faktas jau užkliuvo, tačiau noriu pabrėžti, kad tuo metu dar nebuvau pradėjęs eiti šių pareigų. Šis žmogus, kaip ir aš, yra dirbęs finansų rinkose, šiuo metu abu dirbame energetikoje, tad buvo įdomu pasikalbėti. Susitikimas vyko vidury baltos dienos, nuo nieko nesislapstant. Tuo metu man atrodė, kad nėra nieko blogo. Dirbant Vertybinių popierių komisijoje buvau nusistatęs, kad reikia susitikinėti su rinkos dalyviais. Manau, kad neformalūs pokalbiai, problemų aptarimas suteikia daugiau supratimo.

Tačiau į klausimą, ar tęsiu tokius susitikimus, galiu atsakyti, kad, matyt, ne. Jeigu tai kelia įtarimų ir gali sukelti nepasitikėjimą, to geriau nedaryti. Nors giliai širdyje tam nepritariu ir manau, kad bendrauti reikėtų. Nes tie, kurie reguliuoja rinkas ir ilgai dirba valdišką darbą, gali prarasti suvokimą, kas vyksta verslo srityje.

Ne viskas komisijos valioje

– Kokie, jūsų nuomone, Kainų komisijos nagrinėjami klausimai kels daugiausia diskusijų ir triukšmo: dujos, elektra, šiluma?

– Visi klausimai. Ir tai suprantama. Mes turime rasti balansą tarp kainų, kurias gali mokėti vartotojai, ir pelno, kuris svarbus verslininkams. Kai vartotojui gerai, gali nukentėti verslas, ir atvirkščiai.

– Kokias matote priemones, galinčias pažaboti kainų didėjimą?

– Paminėsiu du dalykus. Kuro brangimas yra pasaulinė tendencija ir ji atsiliepia galutinei produkto kainai, ar tai būtų šiluma, ar karštas vanduo, ar elektra. Šiuo atveju nei aš, nei Kainų komisija, nei Vyriausybė, net turėdami pačius geriausius ketinimus negali nieko padaryti.

Kainų komisija turi tokius įrankius kaip kainų ribų nustatymo mechanizmas, kainodara, kai yra atsižvelgiama į paslaugų kokybę.

Jeigu energetikos įmonės nori gauti pelno, jos tai turi daryti mažindamos sąnaudas ir dirbdamos efektyviau.

– Jūsų pirmtakas Vidmantas Jankauskas su premjeru nesutarė dėl Gamtinių dujų įstatymo taikymo. Nesibaiminate, kad tai gali grėsti ir jums?

– Reikia vykdyti tokį įstatymą, kuris šiuo metu galioja. Manau, kad reikia reguliuoti dujų kainas vartotojams. Taip pat manau, kad dėl šio klausimo jokių nesutarimų su premjeru kilti neturėtų.

– Ar esate kovingai nusiteikęs prieš tuos politikus savivaldybėse, kurie bijodami būti nepopuliarūs ir norėdami įtikti vartotojams priešinasi kainų kėlimui ir taip kenkia įmonėms?

– Mūsų komisijos paskirtis nėra kovoti su savivaldybių politikais. Tiesiog siekiame, kad vartotojai mokėtų tinkamą kainą už produktą, kita vertus, siekiame, kad įmonės ir uždirbtų, ir galėtų investuoti į infrastruktūrą – tai reikalinga kokybei.

Kai kuriose savivaldybėse įmonėms neleidžiama kelti šilumos kainų, dėl to jos neinvestuoja į infrastruktūrą, ir jeigu tai vyktų keletą metų, tas ūkis tiesiog subyrėtų. Kas tada? Dėl to mūsų komisijos prievolė yra vienašališkai nustatyti kainas. Taip buvo padaryta ir Kauno atveju (padidintos centralizuotos šilumos kainos nuo gruodžio 1 dienos – aut.). Taip elgėsi ir ankstesnė komisija.

——————————————————————————–

Virgilijaus Poderio dosjė:

Išsilavinimas:

Baigė Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą, Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakultetą, Baltijos vadybos institutą (BMI).

Dirbo:

1983-1992 metais – Mokslų akademijos Chemijos institute, vėliau susidomėjo finansais, įsidarbino Finansų ministerijoje.

1992-2006 metais – Vertybinių popierių komisijoje, 10 metų jai vadovavo.

2006 metų spalio 18 dieną tapo ministro pirmininko patarėju finansų klausimais.