Vaikų norą dirbti stabdo politikai

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos (VTAK) paruoštos įstatymo pataisos, leidžiančios dirbti vaikams nuo 13 metų, sukėlė tokius aršius ginčus aukščiausiose valdžios struktūrose, kad gali būti, jog projektas neišvys dienos šviesos, o nepilnamečiai ir toliau darbinsis nelegaliai.

Kol diskutuojama, ar moralu leisti uždarbiauti bręstantiems paaugliams, kai kurių uostamiesčio vidurinių mokyklų moksleiviai po pamokų skuba į pamaininius darbus, nes žemiau skurdo ribos gyvenančios jų šeimos nepajėgios patenkinti elementarių vaikų poreikių.

Užvakar VTAK rengtame posėdyje, kuriame dalyvavo įvairių ministerijų deleguoti atstovai, nepritarta vienam iš naujojo projekto punktų – darbdavių siūlymui atleisti juos ir įdarbintus nepilnamečius nuo socialinio draudimo įmokų.

Seimo komitetų nepasieks ir kiti punktai – darbdavių siūlymas leisti nepilnamečiui dirbti iki 23 valandos vakaro ir leisti dirbti su automatiniais mechanizmais, kurie kelia pavojų sveikatai ir saugumui.

Tiesa, dėl valstybės paramos darbdaviams sutarta vieningai – jeigu pataisos, leidžiančios vasaros atostogų metu įsidarbinti nuo 13 metų, įsigaliotų, jiems būtų mokamos subsidijos

Kalba vaikų lūpomis

VTAK kontrolierės Rimantės Šalaševičiūtės teigimu, įstatymo pataisą dėl nepilnamečių darbo teisių padiktavo patys vaikai, su kuriais buvo bendrauta įvairiuose Lietuvos miestuose.

„Trylikamečiai patys kalbėjo, jog yra pajėgūs dirbti vasaros atostogų metu. Jeigu atvirai – tokio amžiaus nepilnamečiai iki šiol dirbdavo ir dirba nelegaliai. Jie susiduria su įvairiausiomis kliūtimis – darbdaviai jų nenori įdarbinti, ir nuo traumų darbuose jie nėra apdraudžiami, kadangi dirba nelegaliai – jiems mokami mažesni pinigėliai, pasitaiko išnaudojimo atvejų.

Nesuprantu oponentų, tvirtinančių, jog projektas leistų išnaudoti vaikus. Visur akcentuojame, kad nepilnamečių niekas prievarta nedarbins, jie eis dirbti vasaromis tik jei patys to norės, o darbo valandos bus griežtai apribotos“, – pataisų parengimo priežastis vardijo kontrolierė.

Užtikrintų kontrolę

Projekte numatyta kontrolė – pažymas darbui vaikams išduotų Vaiko teisių apsaugos tarnybos, kurios domėtųsi, ar tėvai neišnaudoja savo atžalų, siųsdami jas uždarbiauti.

Netiesa kontrolierė pavadino Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko Algirdo Syso žodžius, esą siūlomas projektas pažeidžia Vaiko teisių konvenciją. Anot jos, jokie tarptautiniai teisės aktai pataisoms neprieštarauja. Įstatymo pataisų projektas jau buvo svarstytas Trišalėje taryboje, kuri siūlymui uždegė žalią šviesą.

Anot R. Šalaševičiūtės, parengtos naujovės ypač palengvintų socialiai remtinų šeimų padėtį, nes nepilnamečių uždarbis nebūtų įskaičiuojamas į šeimos biudžetą. Naudingos pataisos būtų ir globos įstaigų auklėtiniams, kurie, kontrolierės teigimu, vasaros metu taip pat pageidauja dirbti.

Kontrolierės žiniomis, net 37 proc. daugiavaikių Lietuvos šeimų gyvena žemiau skurdo ribos, todėl jų vaikai net nedrįsta tėvų prašyti kompiuterio ar dviračio. Naujos pataisos leistų patiems nepilnamečiams išpildyti savo svajones.

Neleis atimti vaikystės

R. Šalaševičiūtės norams palengvinti socialiai remtinų šeimų padėtį ir leisti patiems vaikams užsidirbti vargu ar bus lemta išsipildyti – piestu prieš juos stojasi A. Sysas.

„Mano galva 13 metų – pats svarbiausias brendimo etapas, kada mažiausiai reikia galvoti apie darbus, o labiausiai – apie sveikatą. Šiame amžiuje dirbant galima ją taip susigadinti, jog tų uždirbtų pinigėlių sveikatai taisyti tikrai nepakaks. Neatimkime iš nepilnamečių vaikystės ir nevertinkime visko pinigais.

Šiandien Lietuvoje net suaugusieji negali apginti savo teisių ir išvengti išnaudojimo darbe, tai kaip apsiginti trylikmečiui? Tikrai nepritarsiu projektui ir jokie argumentai mano sprendimo nepakeis“, – rėžė A. Sysas.

Faktą, jog nepilnamečiai net ir mokslo metais po pamokų eina uždarbiauti tam, kad užsidirbtų būsimoms studijoms arba net sotesniam duonos kąsniui, A. Sysas vertino neigiamai.

„Blogai, kad taip yra, čia valstybės problema, bet įstatymais, kurie leidžia įdarbinti mažamečius, problemos neišspręsime – kam skubėti dirbti ankstyvoje jaunystėje? Taip ir prarandamas ryšys su tėvais, juk nepilnametį turi auklėti ne darbdaviai, o šeima“, – pareiškė jis.

Siūlys įdarbinti medikus

Atsargiai įstatymo pataisos vertinamos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (SADM).

Jai nepriimtini kai kurie projekto punktai. Pavyzdžiui, R. Šalaševičiūtės siūlymas supaprastinti jaunų asmenų įdarbinimo tvarką vasaros atostogų metu ir nebereikalauti pažymų iš pedagogų bei mokyklos vadovų. Iki šiol, įdarbinant nepilnamečius, būdavo reikalaujama pristatyti mokyklos, kurioje jis mokosi, raštišką sutikimą.

SADM Darbo departamento direktorius Romas Kancevičius mano, jog leidus 13-mečiams dirbti lengvus darbus būtinas ne tik mokytojų raštiškas sutikimas, bet ir medikų išvados.

„Kiekvieno vaiko galimybes dirbti turėtų vertinti ir gydytojai. Mokyklos sutikimas taip pat būtinas, nes, kaip taisyklė, negaluojantys vaikai blogiau mokosi ir jiems atostogos reikalingos sveikatai stiprinti, o ne ją eikvoti“, – SADM poziciją dėstė R. Kancevičius.

Pagal šiandien galiojančius įstatymus, nepilnamečiai vasaros atostogų metu gali lengvus darbus dirbti nuo 14 metų. Vyriausybė 2003 metais patvirtino Asmenų iki 18 metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarką, darbo laiką, bei jiems draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių sąrašą.

„Turime moksleivių, kurie skuba į darbus po pamokų“

Kalba vaikų lūpomis

VTAK kontrolierės Rimantės Šalaševičiūtės teigimu, įstatymo pataisą dėl nepilnamečių darbo teisių padiktavo patys vaikai, su kuriais buvo bendrauta įvairiuose Lietuvos miestuose.

„Trylikamečiai patys kalbėjo, jog yra pajėgūs dirbti vasaros atostogų metu. Jeigu atvirai – tokio amžiaus nepilnamečiai iki šiol dirbdavo ir dirba nelegaliai. Jie susiduria su įvairiausiomis kliūtimis – darbdaviai jų nenori įdarbinti, ir nuo traumų darbuose jie nėra apdraudžiami, kadangi dirba nelegaliai – jiems mokami mažesni pinigėliai, pasitaiko išnaudojimo atvejų.

Nesuprantu oponentų, tvirtinančių, jog projektas leistų išnaudoti vaikus. Visur akcentuojame, kad nepilnamečių niekas prievarta nedarbins, jie eis dirbti vasaromis tik jei patys to norės, o darbo valandos bus griežtai apribotos“, – pataisų parengimo priežastis vardijo kontrolierė.

Užtikrintų kontrolę

Projekte numatyta kontrolė – pažymas darbui vaikams išduotų Vaiko teisių apsaugos tarnybos, kurios domėtųsi, ar tėvai neišnaudoja savo atžalų, siųsdami jas uždarbiauti.

Netiesa kontrolierė pavadino Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko Algirdo Syso žodžius, esą siūlomas projektas pažeidžia Vaiko teisių konvenciją. Anot jos, jokie tarptautiniai teisės aktai pataisoms neprieštarauja. Įstatymo pataisų projektas jau buvo svarstytas Trišalėje taryboje, kuri siūlymui uždegė žalią šviesą.

Anot R. Šalaševičiūtės, parengtos naujovės ypač palengvintų socialiai remtinų šeimų padėtį, nes nepilnamečių uždarbis nebūtų įskaičiuojamas į šeimos biudžetą. Naudingos pataisos būtų ir globos įstaigų auklėtiniams, kurie, kontrolierės teigimu, vasaros metu taip pat pageidauja dirbti.

Kontrolierės žiniomis, net 37 proc. daugiavaikių Lietuvos šeimų gyvena žemiau skurdo ribos, todėl jų vaikai net nedrįsta tėvų prašyti kompiuterio ar dviračio. Naujos pataisos leistų patiems nepilnamečiams išpildyti savo svajones.

Neleis atimti vaikystės

R. Šalaševičiūtės norams palengvinti socialiai remtinų šeimų padėtį ir leisti patiems vaikams užsidirbti vargu ar bus lemta išsipildyti – piestu prieš juos stojasi A. Sysas.

„Mano galva 13 metų – pats svarbiausias brendimo etapas, kada mažiausiai reikia galvoti apie darbus, o labiausiai – apie sveikatą. Šiame amžiuje dirbant galima ją taip susigadinti, jog tų uždirbtų pinigėlių sveikatai taisyti tikrai nepakaks. Neatimkime iš nepilnamečių vaikystės ir nevertinkime visko pinigais.

Šiandien Lietuvoje net suaugusieji negali apginti savo teisių ir išvengti išnaudojimo darbe, tai kaip apsiginti trylikmečiui? Tikrai nepritarsiu projektui ir jokie argumentai mano sprendimo nepakeis“, – rėžė A. Sysas.

Faktą, jog nepilnamečiai net ir mokslo metais po pamokų eina uždarbiauti tam, kad užsidirbtų būsimoms studijoms arba net sotesniam duonos kąsniui, A. Sysas vertino neigiamai.

„Blogai, kad taip yra, čia valstybės problema, bet įstatymais, kurie leidžia įdarbinti mažamečius, problemos neišspręsime – kam skubėti dirbti ankstyvoje jaunystėje? Taip ir prarandamas ryšys su tėvais, juk nepilnametį turi auklėti ne darbdaviai, o šeima“, – pareiškė jis.

Siūlys įdarbinti medikus

Atsargiai įstatymo pataisos vertinamos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (SADM).

Jai nepriimtini kai kurie projekto punktai. Pavyzdžiui, R. Šalaševičiūtės siūlymas supaprastinti jaunų asmenų įdarbinimo tvarką vasaros atostogų metu ir nebereikalauti pažymų iš pedagogų bei mokyklos vadovų. Iki šiol, įdarbinant nepilnamečius, būdavo reikalaujama pristatyti mokyklos, kurioje jis mokosi, raštišką sutikimą.

SADM Darbo departamento direktorius Romas Kancevičius mano, jog leidus 13-mečiams dirbti lengvus darbus būtinas ne tik mokytojų raštiškas sutikimas, bet ir medikų išvados.

„Kiekvieno vaiko galimybes dirbti turėtų vertinti ir gydytojai. Mokyklos sutikimas taip pat būtinas, nes, kaip taisyklė, negaluojantys vaikai blogiau mokosi ir jiems atostogos reikalingos sveikatai stiprinti, o ne ją eikvoti“, – SADM poziciją dėstė R. Kancevičius.

Pagal šiandien galiojančius įstatymus, nepilnamečiai vasaros atostogų metu gali lengvus darbus dirbti nuo 14 metų. Vyriausybė 2003 metais patvirtino Asmenų iki 18 metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarką, darbo laiką, bei jiems draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių sąrašą.

„Turime moksleivių, kurie skuba į darbus po pamokų“

Kalba vaikų lūpomis

VTAK kontrolierės Rimantės Šalaševičiūtės teigimu, įstatymo pataisą dėl nepilnamečių darbo teisių padiktavo patys vaikai, su kuriais buvo bendrauta įvairiuose Lietuvos miestuose.

„Trylikamečiai patys kalbėjo, jog yra pajėgūs dirbti vasaros atostogų metu. Jeigu atvirai – tokio amžiaus nepilnamečiai iki šiol dirbdavo ir dirba nelegaliai. Jie susiduria su įvairiausiomis kliūtimis – darbdaviai jų nenori įdarbinti, ir nuo traumų darbuose jie nėra apdraudžiami, kadangi dirba nelegaliai – jiems mokami mažesni pinigėliai, pasitaiko išnaudojimo atvejų.

Nesuprantu oponentų, tvirtinančių, jog projektas leistų išnaudoti vaikus. Visur akcentuojame, kad nepilnamečių niekas prievarta nedarbins, jie eis dirbti vasaromis tik jei patys to norės, o darbo valandos bus griežtai apribotos“, – pataisų parengimo priežastis vardijo kontrolierė.

Užtikrintų kontrolę

Projekte numatyta kontrolė – pažymas darbui vaikams išduotų Vaiko teisių apsaugos tarnybos, kurios domėtųsi, ar tėvai neišnaudoja savo atžalų, siųsdami jas uždarbiauti.

Netiesa kontrolierė pavadino Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko Algirdo Syso žodžius, esą siūlomas projektas pažeidžia Vaiko teisių konvenciją. Anot jos, jokie tarptautiniai teisės aktai pataisoms neprieštarauja. Įstatymo pataisų projektas jau buvo svarstytas Trišalėje taryboje, kuri siūlymui uždegė žalią šviesą.

Anot R. Šalaševičiūtės, parengtos naujovės ypač palengvintų socialiai remtinų šeimų padėtį, nes nepilnamečių uždarbis nebūtų įskaičiuojamas į šeimos biudžetą. Naudingos pataisos būtų ir globos įstaigų auklėtiniams, kurie, kontrolierės teigimu, vasaros metu taip pat pageidauja dirbti.

Kontrolierės žiniomis, net 37 proc. daugiavaikių Lietuvos šeimų gyvena žemiau skurdo ribos, todėl jų vaikai net nedrįsta tėvų prašyti kompiuterio ar dviračio. Naujos pataisos leistų patiems nepilnamečiams išpildyti savo svajones.

Neleis atimti vaikystės

R. Šalaševičiūtės norams palengvinti socialiai remtinų šeimų padėtį ir leisti patiems vaikams užsidirbti vargu ar bus lemta išsipildyti – piestu prieš juos stojasi A. Sysas.

„Mano galva 13 metų – pats svarbiausias brendimo etapas, kada mažiausiai reikia galvoti apie darbus, o labiausiai – apie sveikatą. Šiame amžiuje dirbant galima ją taip susigadinti, jog tų uždirbtų pinigėlių sveikatai taisyti tikrai nepakaks. Neatimkime iš nepilnamečių vaikystės ir nevertinkime visko pinigais.

Šiandien Lietuvoje net suaugusieji negali apginti savo teisių ir išvengti išnaudojimo darbe, tai kaip apsiginti trylikmečiui? Tikrai nepritarsiu projektui ir jokie argumentai mano sprendimo nepakeis“, – rėžė A. Sysas.

Faktą, jog nepilnamečiai net ir mokslo metais po pamokų eina uždarbiauti tam, kad užsidirbtų būsimoms studijoms arba net sotesniam duonos kąsniui, A. Sysas vertino neigiamai.

„Blogai, kad taip yra, čia valstybės problema, bet įstatymais, kurie leidžia įdarbinti mažamečius, problemos neišspręsime – kam skubėti dirbti ankstyvoje jaunystėje? Taip ir prarandamas ryšys su tėvais, juk nepilnametį turi auklėti ne darbdaviai, o šeima“, – pareiškė jis.

Siūlys įdarbinti medikus

Atsargiai įstatymo pataisos vertinamos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (SADM).

Jai nepriimtini kai kurie projekto punktai. Pavyzdžiui, R. Šalaševičiūtės siūlymas supaprastinti jaunų asmenų įdarbinimo tvarką vasaros atostogų metu ir nebereikalauti pažymų iš pedagogų bei mokyklos vadovų. Iki šiol, įdarbinant nepilnamečius, būdavo reikalaujama pristatyti mokyklos, kurioje jis mokosi, raštišką sutikimą.

SADM Darbo departamento direktorius Romas Kancevičius mano, jog leidus 13-mečiams dirbti lengvus darbus būtinas ne tik mokytojų raštiškas sutikimas, bet ir medikų išvados.

„Kiekvieno vaiko galimybes dirbti turėtų vertinti ir gydytojai. Mokyklos sutikimas taip pat būtinas, nes, kaip taisyklė, negaluojantys vaikai blogiau mokosi ir jiems atostogos reikalingos sveikatai stiprinti, o ne ją eikvoti“, – SADM poziciją dėstė R. Kancevičius.

Pagal šiandien galiojančius įstatymus, nepilnamečiai vasaros atostogų metu gali lengvus darbus dirbti nuo 14 metų. Vyriausybė 2003 metais patvirtino Asmenų iki 18 metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarką, darbo laiką, bei jiems draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių sąrašą.

„Turime moksleivių, kurie skuba į darbus po pamokų“

Kalba vaikų lūpomis

VTAK kontrolierės Rimantės Šalaševičiūtės teigimu, įstatymo pataisą dėl nepilnamečių darbo teisių padiktavo patys vaikai, su kuriais buvo bendrauta įvairiuose Lietuvos miestuose.

„Trylikamečiai patys kalbėjo, jog yra pajėgūs dirbti vasaros atostogų metu. Jeigu atvirai – tokio amžiaus nepilnamečiai iki šiol dirbdavo ir dirba nelegaliai. Jie susiduria su įvairiausiomis kliūtimis – darbdaviai jų nenori įdarbinti, ir nuo traumų darbuose jie nėra apdraudžiami, kadangi dirba nelegaliai – jiems mokami mažesni pinigėliai, pasitaiko išnaudojimo atvejų.

Nesuprantu oponentų, tvirtinančių, jog projektas leistų išnaudoti vaikus. Visur akcentuojame, kad nepilnamečių niekas prievarta nedarbins, jie eis dirbti vasaromis tik jei patys to norės, o darbo valandos bus griežtai apribotos“, – pataisų parengimo priežastis vardijo kontrolierė.

Užtikrintų kontrolę

Projekte numatyta kontrolė – pažymas darbui vaikams išduotų Vaiko teisių apsaugos tarnybos, kurios domėtųsi, ar tėvai neišnaudoja savo atžalų, siųsdami jas uždarbiauti.

Netiesa kontrolierė pavadino Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko Algirdo Syso žodžius, esą siūlomas projektas pažeidžia Vaiko teisių konvenciją. Anot jos, jokie tarptautiniai teisės aktai pataisoms neprieštarauja. Įstatymo pataisų projektas jau buvo svarstytas Trišalėje taryboje, kuri siūlymui uždegė žalią šviesą.

Anot R. Šalaševičiūtės, parengtos naujovės ypač palengvintų socialiai remtinų šeimų padėtį, nes nepilnamečių uždarbis nebūtų įskaičiuojamas į šeimos biudžetą. Naudingos pataisos būtų ir globos įstaigų auklėtiniams, kurie, kontrolierės teigimu, vasaros metu taip pat pageidauja dirbti.

Kontrolierės žiniomis, net 37 proc. daugiavaikių Lietuvos šeimų gyvena žemiau skurdo ribos, todėl jų vaikai net nedrįsta tėvų prašyti kompiuterio ar dviračio. Naujos pataisos leistų patiems nepilnamečiams išpildyti savo svajones.

Neleis atimti vaikystės

R. Šalaševičiūtės norams palengvinti socialiai remtinų šeimų padėtį ir leisti patiems vaikams užsidirbti vargu ar bus lemta išsipildyti – piestu prieš juos stojasi A. Sysas.

„Mano galva 13 metų – pats svarbiausias brendimo etapas, kada mažiausiai reikia galvoti apie darbus, o labiausiai – apie sveikatą. Šiame amžiuje dirbant galima ją taip susigadinti, jog tų uždirbtų pinigėlių sveikatai taisyti tikrai nepakaks. Neatimkime iš nepilnamečių vaikystės ir nevertinkime visko pinigais.

Šiandien Lietuvoje net suaugusieji negali apginti savo teisių ir išvengti išnaudojimo darbe, tai kaip apsiginti trylikmečiui? Tikrai nepritarsiu projektui ir jokie argumentai mano sprendimo nepakeis“, – rėžė A. Sysas.

Faktą, jog nepilnamečiai net ir mokslo metais po pamokų eina uždarbiauti tam, kad užsidirbtų būsimoms studijoms arba net sotesniam duonos kąsniui, A. Sysas vertino neigiamai.

„Blogai, kad taip yra, čia valstybės problema, bet įstatymais, kurie leidžia įdarbinti mažamečius, problemos neišspręsime – kam skubėti dirbti ankstyvoje jaunystėje? Taip ir prarandamas ryšys su tėvais, juk nepilnametį turi auklėti ne darbdaviai, o šeima“, – pareiškė jis.

Siūlys įdarbinti medikus

Atsargiai įstatymo pataisos vertinamos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (SADM).

Jai nepriimtini kai kurie projekto punktai. Pavyzdžiui, R. Šalaševičiūtės siūlymas supaprastinti jaunų asmenų įdarbinimo tvarką vasaros atostogų metu ir nebereikalauti pažymų iš pedagogų bei mokyklos vadovų. Iki šiol, įdarbinant nepilnamečius, būdavo reikalaujama pristatyti mokyklos, kurioje jis mokosi, raštišką sutikimą.

SADM Darbo departamento direktorius Romas Kancevičius mano, jog leidus 13-mečiams dirbti lengvus darbus būtinas ne tik mokytojų raštiškas sutikimas, bet ir medikų išvados.

„Kiekvieno vaiko galimybes dirbti turėtų vertinti ir gydytojai. Mokyklos sutikimas taip pat būtinas, nes, kaip taisyklė, negaluojantys vaikai blogiau mokosi ir jiems atostogos reikalingos sveikatai stiprinti, o ne ją eikvoti“, – SADM poziciją dėstė R. Kancevičius.

Pagal šiandien galiojančius įstatymus, nepilnamečiai vasaros atostogų metu gali lengvus darbus dirbti nuo 14 metų. Vyriausybė 2003 metais patvirtino Asmenų iki 18 metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarką, darbo laiką, bei jiems draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių sąrašą.

„Turime moksleivių, kurie skuba į darbus po pamokų“

Net ir vasaros atostogų metu trylikamečiui dirbti dar ankstoka. Tokie vaikai nei fiziškai, nei psichologiškai darbui nesubrendę, todėl būtų protinga iš mediko reikalauti raštiško patvirtinimo apie norinčiojo dirbti sveikatą. Šiandien mūsų mokykloje mokosi keli vaikai, kurie po pamokų skuba į darbus. Negalime drausti to daryti – vienas iš moksleivių kaupia pinigus būsimoms studijoms, kitas gyvena nepilnoje šeimoje ir padeda tėvui. Būna, kad jie pasiprašo išleidžiami iš paskutinių pamokų. Mokytojai lankosi moksleivių šeimose ir kartais grįžta nustėrę – kai kuriuose namuose žmonės neišgali net tapetų nusipirkti – sienos plikos, ką jau kalbėti apie jų vaikų poreikius.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Švietimas su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

1 komentaras į "Vaikų norą dirbti stabdo politikai"

  1. Delindra

    Manau kad jei vaikai savo noru eis i darba tai sumazins ju nusikalstamuma bei duos galymybe pajusti darbo skoni vasara vaikai ilsisi bet tai jiems netrugdo dirbt nesunkius darbus ir patiems dirbti. Mano manymu uztektu tik tevu leidimo kad tai nebutu daroma uz ju akiu ….

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.