„Skambios kalbos apie strateginę partnerystę tarp Lenkijos ir Lietuvos, gal net simbolinį Žečpospolitos atkūrimą, bendrą energetinį ir politinį frontą prieš Rusiją dūžta į šipulius”.
„Varšuvos ir Vilniaus medaus mėnuo baigėsi, o abiejų šalių santykius ištikusi krizė toliau gilėja”.
„Lenkai tėškė skambų antausį lietuviams”.
Be rezultatų pasibaigusias derybas dėl elektros tilto iš Lietuvos per Lenkiją į Vakarų Europą taip apibūdina dienraštis „Lietuvos rytas”.
Per naktį į antradienį ir trečiadienį visą dieną vykusias derybas Lietuvos politikai ir diplomatai karštligiškai stengėsi, kad ši svarbi sutartis būtų pasirašyta Vilniuje vykstančios energetinio saugumo konferencijos metu. Tikėtasi, kad ji taps vienu pagrindinių šio forumo rezultatų.
Konferencijoje ieškoma būdų, kaip ištrūkti iš energetinės priklausomybės nuo Rusijos žaliavų.
Tačiau įtikinti lenkų nepavyko. Oficiali versija – nesuspėta parengti visų reikiamų dokumentų. Abi pusės pasikeitė pažadais šiuos dokumentus parengti ir sutartį pasirašyti dar iki šio mėnesio pabaigos.
Tačiau abejonių, kad tai pavyks padaryti, vis daugėja, rašo „Lietuvos rytas”.
Politinis aukščiausių Lenkijos pareigūnų akibrokštas patvirtino praėjusią savaitę Lietuvos valdžią netikėtai šantažuoti ėmusio kaimyninės šalies ūkio ministro Piotro Wozniako grasinimus.
Vilniuje apsilankęs pareigūnas tiesiai pareiškė, kad Lietuva privalo suteikti Lenkijai didžiąją dalį energijos, kurią gamins būsimoji elektrinė. Antraip elektros tilto projektas imsiąs strigti.
Po šio išsišokimo kai kurie apžvalgininkai svarstė, kad tai gali būti asmeninė ministro pozicija, atspindinti politinę sumaištį Lenkijos valdžioje, o gal – Varšuvos mėginimas patikrinti Lietuvos reakciją ir pasižiūrėti, kiek Vilnius pasiryžęs nuolaidžiauti.
Tačiau P.Wozniako pareiškimus vakar beveik žodis į žodį pakartojo Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis, rašo „Lietuvos rytas”.
Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus dar mėgino sklaidyti besitvenkiančius juodus debesis: „Susitarimas dėl energetinio tilto šiandien nebuvo pasirašytas dėl techninių nesklandumų, bet aš neabejoju, kad visos kliūtys netrukus bus pašalintos ir mes galėsime jį pasirašyti dar nesibaigus spalio mėnesiui”.
Lietuvos diplomatai neslėpė nusivylimo ir susierzinimo. Kai kurie jų tokį lenkų žingsnį pavadino milžiniška klaida.
Buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis dar prieš tai, kai oficialiai paaiškėjo, kad sutartis nebus pasirašyta, prognozavo, jog tai sukels Lenkijos ir Lietuvos santykių krizę.
„Ką padarysi. Laukėme to 16 metų, galime palaukti dar kelias dienas. Labai norisi tikėti ir aš kol kas tikiu, kad mes nesame dar sykį apgauti, o lenkai nenueis buvusio Vokietijos vadovo Gerhardo Schroderio, gavusio darbą Rusijos koncerne „Gazprom”, pėdomis.
„Ar šis eilinis pažadas taps realybe, greitai pamatysime”, – „Lietuvos rytui” sakė vienas aukštas Lietuvos diplomatas.
Lietuvos pareigūno nuomone, Lietuva į Lenkijos šantažą dėl įtakos būsimojoje elektrinėje atsakys griežtai.
„Reikia kiek įmanoma sustiprinti veiklą kita kryptimi – dėl elektros tilto su Švedija. Tai turėtų priversti atsikvošėti kaimynus, kuriems tas elektros tiltas, vertinant grynai ekonominiu požiūriu, ne mažiau reikalingas nei mums”, – sakė diplomatas.
Klausiamas apie tikrąsias lenkų trypčiojimo priežastis, Lietuvos diplomatas jų įvardijo net kelias: „Pirmiausia tai amžina lenkų problema, išryškėjusi ir derybose dėl „Mažeikių naftos”. Lenkijos valdininkai Ūkio ministerijoje mąsto siaurai ir paprastai – procentai, megavatai, maksimali nauda. Didelės šalies veikėjai į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis žiūri iš aukšto, todėl nesugeba ar nenori įžvelgti strateginio ir geopolitinio lygmens. Tačiau mūsų viltis, kaip visada – jų prezidentūra, su kuria bandome smarkiai dirbti”.
Kita akivaizdi tokio vilkinimo priežastis, pasak diplomato, Lenkijoje spalio 21-ąją vyksiantys parlamento rinkimai. Šio veiksnio derybų metu neslėpė ir pats prezidentas L.Kaczynskis.
Prezidento ir jo brolio Jaroslawo Kaczynskio vadovaujama politinė jėga turi galimybių išlikti valdžioje, tačiau ją gali tekti dalytis su griežtai prieš juos nusistačiusiais liberalais, šiuo metu esančiais opozicijoje.
„Prezidentas bijo suteikti varžovams galimybę apkaltinti jį neginant Lenkijos interesų. O vadinamieji Lenkijos interesai visada buvo vienas pagrindinių politinių šūkių”, – aiškino „Lietuvos ryto” pašnekovas.