Koncernas „Lotos” pralaimėjo didelį naftos išgavimo Lietuvoje konkursą todėl, kad parėmė varžovą. „Lotos” valdybos pirmininkas Pawelas Olechnowiczius gali prarasti postą dėl neaiškios paskolos, suteiktos Lietuvos bendrovėms, pavaldžioms koncernui „Lotos”.
Ar vienas didžiausių Lenkijos koncernų gali remti Lietuvos verslininko interesus? Negana to, jei tas verslininkas buvo apkaltintas ryšiais su Rusijos žvalgyba? Negi koncerno vadovybė neprieštarautų, kai be jokio užstato per jai priklausančias įmones būtų skolinama daugiau kaip 30 mln. JAV dolerių Seišeliuose registruotai bendrovei? Į šiuos klausimus atsakė Gdansko prokuratūros ir Lenkijos saugumo tarnybų pareigūnai. Savaitraštis „Wprost” atskleidė vieną didžiausių pastarųjų metų aferų. Kaip tyčia tarp įtariamųjų – koncerno „Lotos” vadovai ir Lietuvos politikai. Korupcijos aferos tema tiriama tarpininkaujant organizacijai ABW.
„Lotos” laiko „Gazprom” už rankos
2006 metų pabaigoje koncernas „Lotos” pasirašė sutartį, palankią bendrovei „LL investicijos”, susijusiai su Lietuvos verslininku Rimandu Stoniu. Sutartyje numatoma koncesija (viešojo ir privataus kapitalo partnerystė – vert.) ieškant telkinių ir išgaunant naftą Lietuvoje. Nebūtų nieko keista, jei ne faktas, kad tos pačios koncesijos siekė įmonė „Geonafta”, su kuria buvo netiesiogiai susijęs koncernas „Lotos”. Net jei nebūtų buvę to ryškaus interesų konflikto, „Lotos” ir neprivalėjo su ja bendradarbiauti. R.Stonys vadovauja bendrovei „Dujotekana”, tarpininkaujančiai parduodant „Gazprom” dujas Lietuvoje.
2006 metais dėl R.Stonio interesų Lietuvoje sprogo afera. Šalies Valstybės saugumo departamento pareigūnai paliudijo Seimo komisijai, kad „Gazprom” tarpininkaujant „Dujotekanai” galėjo papirkti Lietuvos tarnautojus ir politikus. Pasak pareigūnų, iš tikrųjų „Dujotekanai” vadovauja Vladimiras Bakuninas, buvęs KGB agentas ir Vladimiro Putino sąjungininkas (iš tiesų Piotras Vojeika, kurį lenkų žurnalistai supainiojo su kitu kagėbistu, Lietuvos valstybininkų klano patronu Vladimiru Jakuninu – LŽ). Lietuvos slaptosios tarnybos turi dokumentą – vieną V.Putino projektą, kurį jis pasiūlė dar tais laikais, kai ėjo Rusijos ministro pirmininko pareigas. Buvo numatoma Lietuvoje įsteigti bendrovę, kuri tarpininkautų parduodant „Gazprom” dujas ir gintų Rusijos interesus Lietuvoje.
Tik gavusi „Lotos” paramą įmonė „LL investicijos” laimėjo naftos išgavimo Lietuvoje konkursą ir taip sumenkino Lenkijos koncerno investicijų Lietuvoje vertę. Konkurso rezultatai buvo apskųsti teismui, bet „LL investicijos” jau pradėjo tyrimą, kad nustatytų, kam iš tikrųjų atiteko 26 mln. JAV dolerių paskola. „Lotos” atstovai paaiškino, jog šios bendrovės Tyrinėjimų ir eksploatacijos biuras yra nepriklausomas ir nesusijęs su koncernui „Lotos” priklausančia firma „Petrobaltic”, kuriai pavaldžios lietuvių bendrovės.
Rašykite į Seišelius
Paradoksalu, bet ši afera tapo dingstimi bandyti nušalinti nuo pareigų koncerno „Lotos” valdybos pirmininką P. Olechnowiczių (į šį postą jį išrinko SLD politikai 2002 metais). 2007-ųjų rugsėjį koncerno veiklą ėmė tyrinėti Finansų ministerija. Dingstis – neaiškūs serijiniai pervedimai, kuriuos 2006 metų spalio 25 dieną darė Lietuvos bendrovės, pavaldžios koncernui „Lotos”. Po šių operacijų „Lotos” priklausanti „Genčių nafta” be jokio užstato „paskolino” 30,78 mln. JAV dolerių kompanijai „Ammotrade Ltd”, įregistruotai Seišeliuose (adresas: P.O Box 1312 Mahe Seychelles). Ši paskola buvo geresnis sprendimas negu hipotekos kreditas, kurį siūlo daugelis bankų. „Ammotrade Ltd” gavo paskolą tik už 5 proc. metinių palūkanų. Dalis tų pinigų vėliau turėjo būti paskolinta bendrovei „Genčių nafta”, tačiau jau taikant 7,5 proc. metinių palūkanų normą. Šie pervedimai – tik pradžia, po jų dar buvo kiti Švedijos bendrovei „Svenska Petroleum Exploration” (SPE). Ši kompanija turėjo 50 proc. „Genčių naftos” akcijų. Jos buvo parduotos per 2006 metų spalio 25-osios pervedimus. Lenkijos tyrėjams kyla daug problemų, nes Švedijos bendrovė priklauso 61 metų milijardieriui Mohammadui H. Al-Amoudi, kurio turtą „Forbes” įvertino 6,9 mlrd. JAV dolerių. Tarptautinės audito firmos „Deloitte” raporte pranešama, kad 17 mln. JAV dolerių iš minėtos paskolos greičiausiai atiteko SPE. Ši neprisipažįsta, jog yra susijusi su paskola, ir tvirtina, esą jos veikla – verslo paslaptis.
„Lotos” atstovas spaudai viską papasakojo iš eilės. Jo teigimu, koncernas turi įrodymų, liudijančių, kad minėti pervedimai buvo suderinti su teisės normomis.
Už ar prieš
Formalūs koncerno „Lotos” atstovai Lietuvos bendrovėse nepritarė 2006 metų gruodžio 20 dienos pervedimams. Jie net nepasinaudojo teise apskųsti tuos veiksmus. Įdomu tai, kad „Petrobaltic” valdybos pirmininkas Henrykas Wronkowskis (jis kartu su P.Olechnowicziumi dirbo koncerne ABB) 2006-ųjų gruodžio 22 dieną mėgino įkalbėti valdybą parduoti lietuvišką turtą. Jei „Petrobaltic” valdyba būtų pritarusi tokiam siūlymui, būtų buvę visai neįmanoma atskleisti Seišelių pašto dėžutės paslapties.
Spėjama, kad spalio 25 dienos pervedimai gali būti susiję su konkursu, kurį laimėjo „LL investicijos”. Dalis pervestų pinigų galėjo būti panaudota siekiant papirkti Lietuvos politikus. Apie korupcijos galimybę vykstant konkursui jau užsiminė Lietuvos žiniasklaida, o premjeras Gediminas Kirkilas įsakė atlikti tyrimą. Paperkant Lietuvos politikus koncernui „Lotos” tarpininkavo G.Kirkilo patarėjas Česlovas Okinčicas. Jo advokatų kontora tvarko „Lotos” ir „Petrobaltic” juridinius reikalus Lietuvoje. Č.Okinčicas taip pat dalyvavo 2006 metų gruodžio 20-ąją vykusiame „Petrobaltic” valdybos posėdyje, per kurį buvo šnekama apie Lietuvos investicijas. Kalbėdamas apie paskolą Lietuvos bendrovėms Č.Okinčicas sakė: „Mano nuomonė priklauso įmonėms, kurios ją gavo.”
Tiriant koncerno „Lotos” veiklą lyg pikta pajuoka skamba LiD lyderio Marko Borowskio teiginiai. Dalyvaudamas specialiai surengtoje spaudos konferencijoje jis gynė pirmininką P.Olechnowiczių. M.Borowskio žodžiais, finansų žinyba „pasiruošė pulti garsų vadovą”. Viskas atrodo taip, lyg P.Olechnowiczius „nenorėtų finansuoti PiS kampanijos nei pajūryje, nei kur nors kitur”, ir „todėl tapo nenaudingas”.