Juridiškai Klaipėdos futbolo akademija (KFA) jau įsteigta, o faktiškai jos kūrimas kol kas stovi mirties taške.
Žiūrėkime, ką turime
Susidūrėme su visiems gerai žinomu dalyku – de jure ir de facto, tai yra nepaisant oficialaus įteisinimo, faktiškai akademijos dar nėra.
O sporto akademija Klaipėdoje esti. Tiesa, ji nesivadina specialios aukštosios mokyklos vardu, o visai paprastai – Klaipėdos miesto sunkiosios atletikos sporto klubas (KSASK).
Pasak klubo įkūrėjo prezidento Broniaus Vyšniausko, dabar čia, Klaipėdoje, treniruojasi geriausi štangininkai iš visos Lietuvos – Ramūnas Vyšniauskas, Artūras Skavičius, Gytis Grikinas, Andrius Vaitkus, Modestas Šimkus, Vincas Šlevinskis, Karolis Jūraitis ir kiti. Iš viso čia prakaitą lieja 16 atletų, kurie orientuoti siekti aukštų rezultatų Europos, pasaulio čempionatuose ir olimpinėse žaidynėse. Ne be reikalo B.Vyšniauskas yra paskirtas Lietuvos štangininkų olimpinės rinktinės vyriausiuoju treneriu. Klaipėdos atletai lygių sau Lietuvoje neturi.
Po vienu stogu
Štangininkai gyvena, treniruojasi, miega ir valgo vienoje vietoje – KSASK sporto salėje, esančioje Klaipėdos centriniame stadione. Viskas po vienu stogu – treniruočių salė, masažo kambarys, pirtis, baseinėlis, miegamosios patalpos ir valgomasis. Kambariuose – televizoriai, galima naudotis kompiuteriais. Vyrauja griežta, primenanti šiek tiek kareivišką, tvarka. Atletai laiku turi treniruotis, valgyti ir ilsėtis. Norint tapti profesionaliu sportininku ir iš to duoną valgyti, tenka kai kurių jaunystės malonumų atsisakyti. Aštuoni atletai dabar mokosi Klaipėdos universitete, keturi jį jau yra baigę.
Be aukšto sportinio meistriškumo sunkiaatlečių čia dar treniruojasi apie 100 įvairaus amžiaus vaikų, su kuriais dirba treneriai – praeityje žinomas štangininkas ir galiūnas Stasys Mėčius ir buvęs B. Vyšniausko ugdytinis Regimantas Norvilas. Jiems savanoriškai talkina dar du neetatiniai treneriai. Darbas treniruočių salėje verda nuo ryto iki vakaro. Klubo žinioje yra dar viena treniruočių salė Debreceno gatvėje. Čia patogu treniruotis vaikams, gyvenantiems pietinėje miesto dalyje.
Kas išlaikys akademiją
Kaip sakė B.Vyšniauskas, idėja sukurti savotišką sporto internatą buvo brandinta senokai, bet galutinai ją įgyvendinti pavyko prieš trejus metus. Reikėjo įdėti daug pastangų įtikinant kitus Lietuvos sunkiosios atletikos trenerius ir įvairaus rango sporto vadovus, kad toks centras būtinas. Daug ginčų ir problemų buvo kilę dėl centro finansavimo. Todėl, B.Vyšniausko nuomone, būsimos KFA steigėjai jau dabar turi numatyti finansavimo šaltinius. Antraip jie gali atsidurti ujamo šuns vietoje. Reikia atminti, teigė Lietuvos nusipelnęs treneris B.Vyšniauskas, kad sportininkų ugdymas ir jų išlaikymas brangiai kainuoja. O toliau jis dar labiau brangs. Anot Lietuvos olimpinės rinktinės trenerio, šiandien KFA tikslingiausia būtų steigti Futbolo mokyklos pagrindu, nes mokykla gauna finansavimą iš valstybės. Be to, mokykla turi savo bazę, jau yra įkūrusi sporto klases. B.Vyšniausko vadovaujamas klubas finansavimą gauna iš Klaipėdos sporto centro – trenerių etatai, stovyklos ir t.t.
Centrų galėjo būti daugiau
Šiandien toks sporto centras – Klaipėdoje vienas. O galėjo būti, pasak B.Vyšniausko, net penki. Be sunkiosios atletikos dar irklavimo, dviračių, imtynių ir lengvosios atletikos. Kaip prisiminė B. Vyšniauskas, prieš ketverius ar penkerius metus buvęs vicemeras Narsutis Dumbauskas kėlė drąsią mintį kurti Klaipėdoje mini sporto centrus – sporto internatus, ir tą idėją argumentavo. Bazių yra, trenerių yra, inventoriaus irgi netrūksta. Tą jo idėją palaikė ir Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinis direktorius Algirdas Raslanas bei kartu su juo į Klaipėdą atvykęs Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) atstovas.
Tai minčiai lyg ir miesto valdžia pritarė, tačiau ilgainiui viskas apsimiršo, priblėso ir galutinai užgeso. Sugriuvo kaip kortų namelis.
Žodžiu, viskas buvo ne taip, kaip kitur pas žmones. Anot B. Vyšniausko, dabar, kuriant KFA, tokių klaidų nederėtų kartoti.