Vokietis Ertlis Nobelio chemijos premiją gavo per savo gimtadienį

2007-ųjų Nobelio chemijos premija trečiadienį paskirta vokiečiui Gerhardui Ertliui, kuris pagerbtas už cheminių procesų ant kietųjų paviršių tyrimus ir kuris kaip tik trečiadienį švenčia savo 71-ąjį gimtadienį.
Jo darbai itin svarbūs pramonei, pradedant trąšomis ir baigiant mažiau aplinką teršiančiais automobiliais.

„Šis mokslas yra svarbus chemijos pramonei ir gali padėti mums suprasti tokius įvairius procesus kaip … geležies rūdijimas, (tai), kaip funkcionuoja kuro elementai ir kaip veikia katalizatoriai mūsų automobiliuose“, – sakoma premiją skiriančio komiteto pranešime.

„Likau be žado, kai išgirdau naujienas iš Stokholmo, – pareiškė mokslininkas. – Jaučiu pasididžiavimą“.

„Negaliu pasakyti, kad laukiau apdovanojimo, bet žinojau, kad figūruoju kandidatų sąraše“, – pridūrė jis.

G.Ertlis sukūrė metodą, kaip laipsniškai susidaryti visą kokios nors ant paviršiaus vykstančios cheminės reakcijos vaizdą.

Šie eksperimentai yra brangus malonumas, nes jiems reikia tokios laboratorijos, kurioje nebūtų absoliučiai jokios taršos ir kurioje būtų galima ant absoliučiai švaraus paviršiaus uždėti atskirus atomų ir molekulių sluoksnius.

G.Ertlis yra Berlyno Fritzo Haberio (Frico Haberio) instituto, kuris priklauso Maxo Plancko (Makso Planko) draugijai, profesorius emeritas.

Nobelio premiją skirianti Karališkoji Švedijos mokslų akademija vadina jį žmogumi, padėjusiu pamatus paviršių chemijai, kuri išsiplėtojo 7-ajame dešimtmetyje, ir žmogumi, kuris vienas pirmųjų suprato modernių technologijų potencialą šiai naujai sričiai tyrinėti.

„Ertliui pavyko pateikti detalų aprašymą, kaip cheminės reakcijos vyksta ant paviršių, ir tokiu būdu padėjo pamatus šiuolaikinei paviršių chemijai“, – sakoma Akademijos pranešime.

Šis mokslas taip pat gali paaiškinti, kodėl nyksta ozono sluoksnis. Taip yra dėl cheminių reakcijų ant ledo kristalų stratosferoje paviršiaus.

Žinios apie chemines reakcijas, vykstančias ant paviršių, taip pat padės mokslininkams veiksmingiau kurti atnaujinamą kurą ir naujas medžiagas elektronikai, pridūrė Karališkoji Švedijos mokslų akademija.

Praėjusiais metais Nobelio premija šioje srityje buvo paskirta amerikiečiui Rogeriui D.Kornbergui (Rodžeriui D.Kornbergui) už visai gyvybei būtinos eukariotinės perrašos molekulinių pagrindų tyrimus.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Mokslas su žyma , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.