Nacionalinės svarbos objekto statusą turinčių Kauno „Girstučio” kultūros ir sporto rūmų rekonstrukcijos projekto vertė, siekusi 46 milijonus litų, stipriai mažinama. Sporto departamentas numato šių rūmų sportinės dalies rekonstrukcijai skirti 17 mln. litų, iš jų 5 mln. jau paskirti.
Už visą sumą pagal tarptautinius reikalavimus bus atnaujintas 50 metrų ilgio plaukimo baseinas, vėliau – ir maniežas. Tačiau dabar abejojama, ar užteks departamento skiriamų pinigų baseino voniai praplatinti, kad joje tilptų daugiau plaukimo takų, bei kitiems pakeitimams atlikti, pagal to paties departamento siūlymus.
Buvusi (dabar jau bankrutavusi) dirbtinio pluošto gamykla jai priklaususius kultūros ir sporto rūmus prieš keliolika metų, per privatizaciją, už simbolinį vieną litą siūlė nusipirkti savivaldybei. Sandėris neįvyko. Kaip teigė vienas iš tuomet miestą valdžiusios (šiuo metu – vėl valdančios) konservatorių partijos atstovų, tokios dovanos atsisakyta, paskaičiavus, kiek atsieis rūmų remontas bei eksploatacija.
Kadangi vėliau miestą valdžiusioms partijoms „atėjo supratimas”, kad Kaunui būtina išsaugoti rūmus, kuriuose keliasdešimt metų vyksta teatrų bei kitų menų festivaliai, kur yra unikalus baseinas, erdvės sportuoti, kurti, grožėtis menu, puoselėti kultūrą, savivaldybė nusprendė: „Imam”.
Tiesa, vieno lito jau nepakako. Nes tuometis dirbtinio pluošto įmonės savininkas – „Ūkio bankas” – jau paprašė net dešimties milijonų. Tiek ir sumokėta biudžeto lėšų bankui, kuris dabar savajam futbolo klubui iš savivaldybės reikalauja geriausio mieste (kol kas – ir Lietuvoje) S. Dariaus ir S. Girėno stadiono. Ne už nuomos pinigus, bet dykai…
Kauno „Girstučio” kultūros ir sporto rūmų sporto patalpų plotas – 6475 kv. m, neužstatytas žemės sklypas, esantis už sporto patalpų ir tinkantis rūmų plėtrai, – 1,84 ha.
Tokie duomenys buvo viešai paskelbti miesto valdžios kreipimesi į gyventojus 2004 metų vasarą. Visuomenė paprašyta pasiūlyti „Girstučio” rūmų sportinių patalpų plėtros ir panaudojimo koncepciją; pastato ir patalpų išplėtimo galimybes; galimas plėtoti veiklos rūšis; netgi – jų derinimo su rūmų kultūrine veikla schemą. Vėliau paskaičiuota, kiek prireiks lėšų visoms vizijoms, „įdėtoms” į projektą, įgyvendinti, ieškota, kur jų paimti.
Savas „Girstučio” ateities vizijas siūlė ir politikai bei savivaldybės tarnautojai kartu su projektuotojais. Tačiau rūmų rekonstrukcijos projektas, nors ir teiktas keletą kartų kartu su paraiška gauti paramą iš Europos Sąjungos fondų, sėkmės finansavimo prasme nesusilaukė.
Anot Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Zenono Abramavičiaus, dabar projektas sparčiai taisomas. Reikia užsakyti naują jo ekspertizę, atlikti visus derinimus, o paskui tikėtis, kad kultūrinės rūmų dalies atnaujinimui pasiseks gauti bent trejetą milijonų litų iš valstybės investicijų programos. O kad betaisant projektą nebūtų pridaryta klaidų, kurios paprastai išlenda, pradėjus objektą eksploatuoti, projektuotojams bei sporto specialistams pravartu pasidairyti po Estijos ir Suomijos sporto objektus, pasisemti patirties iš jos daugiau turinčių užsienio kolegų.