Rugpjūčio 8-12 dienomis Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje viešėjo 4 Danijos karališkosios karo akademijos kariūnai, vadovaujami kapitono S.B. Rasmusseno. Tai eilinis vizitas, vykstantis pagal dvišalę bendradarbiavimo sutartį tarp Lietuvos karo akademijos ir Danijos karališkosios karo akademijos. Pastaruosius trejus metus kasmet penki Lietuvos karo akademijos kariūnai vyksta į Daniją ir tiek pat į Lietuvą atvyksta danų.
Taip bendradarbiaudamos dvi giminingos aukštosios mokyklos susitelkė darbui prie bendro tęstinio projekto, kurio esmė – psichofizinės treniruotės, kuriomis siekiama kuo geriau fiziškai ir psichologiškai pasirengti dalyvauti tarptautinėse operacijose, taikos palaikymo misijose, išmokti sklandžiai veikti sudėtingose įtampos kupinose situacijose.
Pasak vieno iš šių treniruočių iniciatoriaus ir vadovo Fizinio parengimo katedros vyriausiasis instruktoriaus vyriausiojo leitenanto Ronaldo Endrijaičio, Danijos karališkosios karo akademijos kariūnų parama Lietuvai yra tikrai labai vertinga, kadangi daugelis danų turi karininkų laipsnius ir yra dalyvavę tarptautinėse taikos palaikymo misijose. Drauge vykdydami pratybų užduotis Karo akademijos kariūnai įgyja neįkainojamos darbo tarptautinėje aplinkoje patirties ir naudingų žinių.
Danijos kariūnai ir karininkai Fizinio parengimo katedroje surengė parodomąją mokomąją programą, kurios esmė – praktiškai pademonstruoti komandinio darbo specifiką, grupės lyderio ir sekėjų santykius, galimus variantus, kaip lyderiui siekti norimų tikslų. Tokios psichofizinės pratybos atitinka NATO standartus ir yra gerai žinomos visų senųjų Aljanso valstybių kariams.
Pratybų esmė – imituoti tarptautinį karių bendradarbiavimą, dalyvavimą bendrose NATO sąjungininkių vykdomose taikos palaikymo ir antiteroristinėse operacijose. Bendrai atliekant užduotis mokomasi bendrauti anglų kalba su kitų šalių kariais ekstremaliose situacijose stresinėmis mūšio sąlygomis, efektyviai vadovauti tarptautiniam padaliniui. Abiejų šalių kariūnai privalo perprasti svetimos valstybės karių mentalitetą, kultūrą, vadovavimo metodus, bendravimo ypatumus ir psichologinius tautinio charakterio bruožus.
Pratybų metu mišrioms grupėms sudaromos psichologiškai ir fiziškai sudėtingos sunkios situacijos, sukeliama įtampa ir stebima, kaip dviejų valstybių kariams sekasi bendrauti, įveikti įvairias kliūtis ir sunkumus. Esant fizinei ir psichologinei įtampai, ribotam laikui privalu atlikti susikaupimo ir tikslumo reikalaujančias užduotis: priimti bendrus sprendimus, padėti vieni kitiems išrinkti lyderį užduočiai atlikti, teikti visokeriopą pagalbą. Užduotis laikoma atlikta sėkmingai, jei grupės nariai susidoroja su visais aukščiau išvardytais komandinio darbo elementais. Jeigu grupė suklysta arba nesugeba susidoroti su užduotimis, už neigiamus rezultatus yra atsakingas kiekvienas jos narys.
„Po keleto bendrų Danijos karališkosios karo akademijos ir Lietuvos karo akademijos kariūnų užsiėmimų matyti, kad mūsų kariūnai įgijo daugiau profesinių techninių, pedagoginių, psichologinių žinių ir įgūdžių, o svarbiausia – darbo tarptautinėse grupėse patirties”, – sako kitas pratybų vadovas Fizinio parengimo katedros instruktorius Arūnas Krasauskas. Jo teigimu, lietuviams naudinga susipažinti su fizinio parengimo testais, kuriuos privaloma atlikti Danijos karališkojoje karo akademijoje.
Daug įspūdžių abiejų valstybių kariams paliko lauko pratybos vaizdingoje vietoje prie ežero Zarasų rajone, viešnagė etnografinėje sodyboje Molėtų rajone, ekskursija į Genocido aukų muziejų.
Danijos karininkai gyrė aukštą Lietuvos karo akademijos kariūnų parengimo lygį, gerą mokymo proceso organizavimą, puikią Akademijos mokomąją bazę, aukštai įvertino nuolat atsinaujinančią infrastruktūrą.
Lietuvos karo akademijos glaudaus tarpusavio bendradarbiavimo tradicijos su Danijos karališkąja karo akademija yra labai senos, prasidėjusios dar 1998 m., kai Lietuvoje viešėjo Danijos gynybos vadybos centro Mokymo tobulinimo skyriaus instruktoriai.
Krašto apsaugos ministerija