Finansų ministerijos sekretorius Rolandas Kriščiūnas susitiko su Vokietijos Bundestago Biudžeto komiteto nariu Heinz Kohler. Susitikime pasikeista Lietuvos ir Vokietijos pozicijomis dėl 2007-2013 m. ES finansinės perspektyvos, aptarti Europos Sąjungos struktūrinių ir Sanglaudos fondų įsisavinimo, Lietuvos mokesčių politikos bei šalių bendradarbiavimo klausimai.
Pokalbio metu Finansų ministerijos sekretorius pabrėžė, jog Lietuva yra suinteresuota, jog derybos dėl naujosios ES finansinės perspektyvos būtų baigtos per Didžiosios Britanijos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, t.y. iki šių metų pabaigos. „Kuo ilgiau užsitęs derybos, tuo labiau didės rizika, kad vėluos ES struktūrinių fondų parama”, – sakė Rolandas Kriščiūnas.
Vokietijos Bundestago Biudžeto komiteto narys Heinz Kohler tvirtino, kad derybose dėl naujojo laikotarpio ES finansinės perspektyvos Vokietija ir toliau sieks, jog įmokos į ES biudžetą neviršytų 1 proc. BNP (Bendrųjų nacionalinių pajamų). Pasak Heinz Kohler, Vokietija tam turi svarbių priežasčių. Tai didelis fiskalinis biudžeto deficitas, kurį būtina mažinti, siekiant atitikti Mastrichto kriterijų ir neviršyti 3 proc. fiskalinio biudžeto deficito ribos bei brangiai kainuojantis Vokietijos susivienijimo procesas, kuris pareikalaus apie 80 mlrd. eurų.
Susitikime taip pat svarstyti Europos Sąjungos regioninės politikos bei jai įgyvendinti skirtų lėšų įsisavinimo klausimai. 2004-2006 m. Lietuva šiai politikai įgyvendinti iš ES struktūrinių fondų turėtų gauti 895,17 mln. eurų (3,09 mlrd. litų), iš Sanglaudos fondo – 614,11 mln. eurų (2,12 mlrd. litų), INTERREG III iniciatyvai įgyvendinti – 22,4 mln. eurų (77,3 mln. litų), EQUAL iniciatyvai įgyvendinti – 11,87 mln. eurų (40,9 mln. litų).
Pokalbio metu aptarta ir Lietuvos mokesčių politika. Finansų ministerijos sekretorius akcentavo, kad „šiuo metu Lietuvoje veikiančioms šalies ir užsienio įmonėms taikomas vienas iš mažiausių Europos Sąjungoje pelno mokesčių tarifų – 15 proc.” Tuo tarpu smulkus ir vidutinis verslas turi net keletą pasirinkimo galimybių: lengvatinį 13 proc. pelno mokesčio tarifą arba pirmoji apmokestinamojo pelno dalis iki 25 tūkstančių litų apmokestinama 0 proc. tarifu, virš šios sumos – 15 proc. tarifu.
Pernai Lietuvos eksportas į Vokietiją sudarė 2634 mln. litų (763 mln. eurų), importas – 5760 mln. litų (1668 mln. eurų). Be to, Vokietija yra viena didžiausių investuotojų mūsų šalyje. Statistikos departamento duomenimis, 2004 m. spalio 1 d. Vokietijos tiesioginės investicijos sudarė 1437,5 mln. litų (416 mln. eurų) arba 9,6 proc. visų tiesioginių investicijų Lietuvoje.
Finansų ministerija