Užsienio reikalų ministerija (URM) atmeta viešai reiškiamas prielaidas, esą kai kurie Lietuvos diplomatai galėjo nuslėpti savo bendradarbiavimą praeityje su sovietų slaptosiomis tarnybomis.
„URM nėra gavusi jokių duomenų iš kompetentingų institucijų apie diplomatus, nuslėpusius savo bendradarbiavimą su KGB”, – teigiama antradienį išplatintame ministerijos pranešime spaudai, kuriame tokios prielaidos vadinamos „spekuliacijomis”.
Ministerija teigia pasitikinti Lietuvos institucijų, NATO ir Europos Sąjungos (ES) partnerių kompetencija spręsti apie Lietuvos diplomatų patikimumą.
URM atkreipia dėmesį, kad ji nėra įgaliota vykdyti liustraciją – patikrinimą, ar aukštas pareigas užimantys asmenys neturėjo ryšių su sovietinio laikotarpio slaptosiomis tarnybomis. Ministerijos teigimu, vadovaujantis Lietuvoje galiojančiais teisės aktais tokia pareiga tenka Liustracijos komisijai.
„Diplomatams leidimus dirbti su Lietuvos valstybės paslaptį sudarančia informacija nustatyta tvarka išduoda Lietuvos valstybės saugumo departamentas (VSD). Lietuvos diplomatų patikimumą atitinkama tvarką patvirtina NATO ir ES institucijos. Asmenys, nepraėję tokio patikrinimo ir neturintys atitinkamų leidimų, negali dirbti diplomatinėje tarnyboje”, – aiškina URM.
Seime pirmadienį kilo iniciatyvos aiškintis, ar dalis URM darbuotojų, šiuo metu užimančių ambasadorių postus ES ir NATO šalyse, nėra nuslėpę, jog anksčiau bendradarbiavo su sovietų KGB.
Anot iniciatyvos autoriaus liberalo Algio Kašėtos, pradėti tokį tyrimą galima būtų remiantis buvusio VSD pareigūno ir Liustracijos komisijos vadovo Vytauto Damulio pareiškimu, esą dalis URM pareigūnų „liustraciją perėjo” tuometinių VSD vadovų kabinetuose.
Politikas siūlė, jog artimiausiu metu būtų sušauktas bendras Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Užsienio reikalų komitetų posėdis, kuriame dalyvautų ir VSD vadovas Povilas Malakauskas.
2006 -ųjų pabaigoje tuometinis VSD vadovas Arvydas Pocius iš V.Damulio ir jo kolegos Kęstučio Braziulio, kurie žiniasklaidoje buvo vadinami „kurmiais”, esą neteisėtai teikusiais tarnybinę informaciją kai kuriems politikams, atėmė leidimus dirbti su slapta informacija ir atleido iš pareigų.
Tuo metu konservatoriai pradeda rinkti parlamentarų parašus siekdami, kad artimiausiame Seimo plenariniame posėdyje vėl būtų pradėtas svarstyti įstatymo pataisų projektas, ribojantis KGB rezervo karininkų veiklą.
„Inicijuojame teikti Seimui iš naujo svarstyti šį liustracijos įstatymą, nes liustracijos procesas yra užblokuotas, o problemos tik gilėja. Pastarosios žinios apie galimas problemas diplomatinėje tarnyboje gal paskatins Seimo frakcijas nedelsti ir pagaliau priimti reikalingus įstatymus”,- konservatorių pranešime spaudai cituojama Rasa Juknevičienė.
Gegužę Seimas neįveikė prezidento Valdo Adamkaus veto, kuriuo parlamentui buvo grąžintos įstatymo pataisos iš vadinamojo liustracijos paketo – juo siūlyta numatyti darbo apribojimus KGB rezervininkams, kuriuos šalies vadovas įvertino kaip ribojančius žmogaus teises ir laisves. Dėl šios priežasties liko galioti senoji – dar 1999 metais priimta – įstatymo versija.
Seimui nepavykus priimti naujos redakcijos vadinamųjų liustracijos įstatymų pataisų, iniciatyvos spręsti klausimą ėmėsi konservatoriai – Tėvynės sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius sudarė darbo grupę, turėjusią parengti teisės aktų pataisas, kuriose būtų kiek švelniau sprendžiama KGB rezervo karininkų problema.