Atleidus beveik penktadalį Lietuvos antstolių, neturinčių tinkamo išsilavinimo šiam darbui, antstolių kontoros sustabdė per 130 tūkst. bylų vykdymą.
Lietuvos antstolių rūmai (LAR) antradienį pareiškė, jog tai tapo neišvengiama likviduojant reikiamo išsilavinimo nespėjusių įgyti antstolių kontoras.
Pirmadienį įsigaliojo tvarka, kad antstoliais negali dirbti reikiamos kvalifikacijos – aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo – neturtintys asmenys. Teisingumo ministras ministras Petras Baguška praėjusią savaitę pasirašė įsaką, kuriuo buvo atleisti 27 iš 129 Lietuvoje dirbusių antstolių.
LAR pranešime teigiama, kad bylų vykdymas buvo sustabdytas dėl objektyvių priežasčių – nebuvo parengtas mechanizmas, kuris padėtų greitai perduoti šias bylas kitiems antstoliams, o kiekvieno iš atleidžiamų antstolių kontoroje buvo vykdoma apie 4-5 tūkst. bylų.
Teisingumo ministro patarėjas Pavelas Kujalis praėjusią savaitę atmetė Seimo narių, siekusių atidėti išsilavinimo reikalavimų įsigaliojimą, perspėjimus, kad gali kilti sumaištis, jei bus atleisti tinkamo išsilavinimo neturintys antstoliai. Patarėjas tuomet teigė, kad antstolių nagrinėtos bylos bus išdalytos toje pačioje teritorijoje dirbantiems jų kolegoms. Jei kuri nors teritorija neteks vienintelio antstolio, ši bus priskirta prie kitų.
Teisingumo ministerijos duomenimis, nuo 2002 metų du trečdaliai antstolių įgijo būtiną išsilavinimą ir sėkmingai dirba. Suformuotas 130 antstolių padėjėjų, turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą, būrys.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Julius Sabatauskas ir šio komiteto narys Vidmantas Žiemelis skubos tvarka siūlė svarstyti Antstolių įstatymo pataisą, kad teismo antstoliams, kurie buvo įrašyti į antstolių rezervą ir į Lietuvos antstolių sąrašą, įstatymo nustatyto išsilavinimo reikalavimas nebūtų taikomas iki 2009 metų gruodžio 31 dienos – tai yra būtų atidėtas dvejiems metams.
Seimas neribotam laikui atidėjo šių pataisų svarstymą.