Lenkijos premjeras ir buvęs šalies prezidentas susirėmė žodinėje dvikovoje

Lenkijos ministras pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis) ir buvęs šalies prezidentas Aleksandras Kwasniewskis (Aleksandras Kvasnevskis) pirmadienio vakarą stojo į žodinę dvikovą, per debatus apkaltindami vienas kitą po komunizmo Lenkijai atsivėrusių galimybių iššvaistymu.

Apžvalgininkai teigia, kad šie debatai, surengti likus trims savaitėms iki pirmalaikių Seimo rinkimų, turėtų pagyvinti kol kas vangoką rinkimų kampanijos eigą bei padėti svyruojantiems rinkėjams apsispręsti, kokią politinę jėgą jiems vertėtų pasirinkti.

Be to, tai, jog šioje dvikovoje, kurią per kelias televizijos bei radijo stotis žiūrėjo ir klausėsi milijonai lenkų, nedalyvavo pagrindinė centro dešinės Pilietinės platformos partija, leidžia spėti, kad spalio 21 dieną įvyksiantys rinkimai taps konservatorių kova su kairiaisiais.

Apklausų, paskelbtų iškart po debatų, duomenimis, pirmojo šių dviejų įtakingų Lenkijos lyderių mūšio laimėtoju tapo A.Kwasniewskis, „Kairiųjų ir Demokratų” koalicijos rinkimų programos pirmininkas.

Radijo RMF FM apklausa parodė, kad A.Kwasniewskiui savo balsus atidavė 46 proc. radijo klausytojų, o už premjerą balsavo 37 procentai. Vis dėlto net 76 proc. lenkų teigė, jog diskusija neturėjo įtakos jų politinėms pažiūroms, ir tik 3 proc. pareiškė, jog pakeitė savo simpatijas kairiųjų naudai.

Dienraščio „Rzeczpospolita” užsakymu surengtos apklausos rezultatai taip pat rodo, kad buvęs prezidentas debatus laimėjo santykiu 53:47.

Savo ruožtu analitikai sako, kad nepriklausomai nuo debatų rezultatų, jie turėtų sustiprinti A.Kwasniewskio, kuris siekia grįžti į politikos sceną, pozicijas.

Euroskeptikas J.Kaczynskis, pasitelkęs paralelelę tarp Europos Sąjungos (ES) ir buvusios SSRS, apkaltino ekskomunistą A.Kwasniewskį dėl pernelyg uolaus keliaklupsčiavimo užsienio valstybėms.

„Užsienio politika buvo vykdoma atsiklaupus”, – pareiškė valdančiosios konservatorių „Įstatymo ir teisingumo” partijos lyderis J.Kaczynskis, kurio brolis dvynys yra Lechas yra Lenkijos prezidentas.

„Pirma buvo Maskva, o po to – Briuselis”, – sakė jis.

A.Kwasniewskis atsikirto, kad J.Kaczynskis niekais verčia jo pasiekimą atvesti Lenkiją į ES ir NATO.

„Jūsų vyriausybė nepasinaudojo galimybe, kurią mes sukūrėme jums ir būsimoms kartoms”, – sakė A.Kwasniewskis ir pažadėjo, kad jis sieks atkurti santykius su Vokietija ir kitomis ES šalimis.

Apklausos rodo, kad penktadalis Lenkijos, kurioje balsavimo teisę turi 30 mln. žmonių, rinkėjų dar nėra apsisprendę, už ką balsuoti.

ŽĖRĖ KALTINIMUS

J.Kaczynskis, kuris išliko ramus per visus debatus, nesiliovė žėręs kaltinimų savo varžovui. Ministras pirmininkas ypač kaltino A.Kwasniewskį dėl pakantumo korupcijai. Kova su šia blogybe yra viena pagrindinių „Įstatymo ir teisingumo” rinkimų kampanijos temų.

Apie savo ekonominius planus neužsiminė nei vienas debatų dalyvis.

Apžvalgininkai teigia, jog J.Kaczynskis tikisi, jog šie debatai leis į šoną nustumti ant kulnų konservatoriams lipančią Pilietinę platformą, kurią remia finansų rinkos, puoselėjančios viltį, kad ji gali paspartinti ekonomikos reformas.

Bet šios liberalios politinės jėgos lyderis Donaldas Tuskas pažymėjo nesigailįs, kad nedalyvavo debatuose, ir pabrėžė, jog nerimta apie Lenkijos ateitį diskutuoti be jo.

„Nesijaučiu nustumtas į šoną, – sakė D.Tuskas. – Lenkijos ateitis negali būti aptariama be pagrindinės opozicinės partijos”.

Kaip rodo apklausos, ir partiją „Įstatymas ir teisingumas” ir Politinę platformą remia maždaug apylygis skaičius rinkėjų, o trečia vieta tenkinasi nuo jų atsiliekantys kairieji.

Tačiau ir kairieji, ir Pilietinė platforma labiau imponuoja geriau gyvenantiems miesto rinkėjams, todėl jei kas ir praras balsų dėl A.Kwasniewskio sėkmės rinkimuose, tai tik liberalai. „Įstatymas ir teisingumas” yra populiaresnis kaime.

Per debatus J.Kaczynskis siekė įtikinti žiūrovus, kad būtent jo partija yra tas pylimas, kuris gali padėti atsilaikyti prieš postkomunistinės kairės politikus, valdžiusius Lenkiją iki 2005 metų, bet praradusius pozicijas dėl korupcijos skandalų.

A.Kwasniewskis šalies vadovo postą paliko 2005 metais, išdirbęs jame dvi kadencijas. Po jo Lenkijos prezidentu buvo išrinktas J.Kaczynskio brolis.

A.Kwasniewskis tebėra populiarus Lenkijoje dėl savo tvirtų proeuropietiškų ir liberalių pažiūrų.

Pilietinės platformos lyderis D.Tuskas sakė ketinantis mesti iššūkį šių debatų, kuriuos jis pavadino „preliminariais”, laimėtojui.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Pasaulyje su žyma , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.