JAV būsto paskolų krizės ratilai netruks atsiristi iki Rytų Europos. Nors Lietuvos vardas šiame kontekste neminimas, dar nereiškia, kad jaudintis mums nereikėtų. Tuo metu nuosmukis Estijos nekilnojamojo turto rinkoje, kaip teigia analitikai, yra nebloga galimybė prisiminti, kad kainų pokytis didėjimą reikš ne amžinai – kainos gali pradėti mažėti.
Apie mūsų regiono finansams galintį grėsti krachą „The Financial Times” prabilo Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko vyriausiasis ekonomistas Erikas Berglofas. Jis mini, kad problemų dėl JAV būsto paskolų krizės išvengti pavyko naujosioms ES narėms Rytų Europoje, tačiau suirutė neva neaplenks valstybių, turinčių didelį einamosios sąskaitos deficitą. „Dėl didelio einamosios sąskaitos deficito „spaudimas didėja” Latvijai, Vengrijai, Bulgarijai, Rumunijai ir Serbijai”, – teigia jis.
Neatsispirsime pasaulinėms tendencijoms
Gitanas Nausėda, SEB Vilniaus banko analitikas LŽ teigė, kad šiame kontekste daugiausia kalbama apie didžiąsias Vidurio Europos valstybes, įtraukiama ir Latvija, tačiau tai, kad Lietuva ir Estija aiškiai neminimos, dar nereiškia, kad mes jaudintis neturėtume.
„Rytų Europos šalių ekonomika vargu ar galės augti, nes iš savo jėgų nesugebės atsispirti pasaulinėms tendencijoms. Tačiau kalbėti apie finansinę krizę ankstoka, – nuomonę dėsto analitikas. – Vakarų Europos ekonomika dar neaiškiai suvokia, kokias pasekmes turės JAV būsto paskolų krizės elementas, tad juo labiau ankstoka daryti išvadas apie Rytų Europos finansus.”
Pašnekovo tvirtinimu, kai kurios Rytų Europos valstybės, pavyzdžiui, Slovakija ar netgi Lietuva, yra per daug geros makroekonominės būklės, kad turėtų tiesiogiai baimintis dėl finansinės krizės. „Labiau pažeidžiamos ir jaudintis turėtų tokios valstybės kaip Latvija ar Vengrija. Tačiau bet kuriuo atveju, net jeigu nebūtų buvusios JAV būsto paskolų krizės, Latvijos vidiniai veiksniai verčia nuogąstauti dėl galimos krizės”, – apie tai, kad JAV paskolų rinkos krizė nelabai pablogino ir taip nepavydėtiną situaciją Latvijoje, kalbėjo G.Nausėda.
Estijoje prasidėjęs nekilnojamojo turto nuosmukis, pasak jo, yra gera pamoka mums. „Galime matyti, kad kainos rinkos ekonomikoje juda ne tik viena, o dviem kryptimis. Tai būtų ir nebloga pamoka tiems „superoptimistams” nekilnojamojo turto rinkoje, kurie manė, kad kainų kilimo tendencijos Lietuvoje tęsis amžinai. Galimas dalykas, kad savo lūkesčius jau reikėtų pradėti koreguoti iš labiau optimistinių į atsargius, ir kuo anksčiau tai bus padaryta, tuo daugiau pavyks išvengti neatsakingų sprendimų”, – kalbėjo pašnekovas.
Reikia lūkuriuoti
Finansų analitikai pabrėžia, kad praėjusią savaitę mūsų regiono biržų indeksai judėjo įvairiomis kryptimis. Per savaitę aukščiausiai, apie 4 proc., pakilo Budapešto BUX ir Sofijos „Sofix” indeksai, Turkijos birža sunkiai „išlipo į pliusą”, o blogiausiai atrodė Rumunijos birža – nukrito 2,5 procento.
G.Nausėda aiškina, kad investuotojams į akcijas ir fondus reikalinga atsargaus lūkuriavimo politika ir ji bus reikalinga artimiausius pora mėnesių, kol išsikristalizuos tikrosios JAV būsto paskolų krizės pasekmės.
Anot analitiko, šiuo metu situacija tokia, kai galimas ir pakilimas, ir nuosmukis. „Nervingoje situacijoje esančiose finansinėse rinkose kainos gali pasiduoti ir į viršų, ir į apačią. Kai svirduliuojama ir į vieną, ir į kitą pusę, akcijų rinkos dalyviams sunku apsispręsti, kokios strategijos laikytis. Tada specialistai neretai pataria apskritai sumažinti akcijų dalį ir kurį laiką investuoti į patikimesnius vertybinius popierius, paremtus mažesniu svyravimu. Po pirminio šoko, kalbant apie JAV būsto paskolų krizę, buvo atsiradęs optimizmas, bet pastarosiomis savaitėmis finansinių institucijų ekspertai, analitikai, ekonomistai vėl pradėjo bloginti savo lūkesčius ir šiuo metu ateities perspektyvos vertinimas yra gana pesimistinis”, – reziumavo pašnekovas.