Vis daugiau mokyklų atsisako užkandžių ir gėrimų automatų. Higienistai teigia griežčiau vertinantys jų asortimentą ir žada derėtis, kad esantieji būtų užrakinami ar blokuojami per ilgąją pertrauką.
Diskusijos dėl prekybos iš šių automatų vyksta dar nuo 2004-ųjų, kai tik jie pasirodė. Visuomenės sveikatos specialistus neramino tai, kad mokiniai mieliau rinkdavosi čia parduodamus traškučius, mėsainius, gazuotus gėrimus, sūdytus riešutus nei sveiką maistą. Juk ne paslaptis, kad ši greito maisto produkcija, pasižyminti cheminių ir vėžį sukeliančių priedų gausa, kenkia mokinių sveikatai, skatina ne tik nutukimą, bet ir įvairias ligas. Pasisotinę šiais užkandžiais, vaikai užmiršdavo valgyklose gaminamą karštą maistą.
Automatų dar sumažės
Pernai nepritarimą prekybai iš maisto automatų mokyklose pareiškė tuometinė Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė bei Nacionalinė sveikatos taryba. Buvo siūlyta juos išvis uždrausti. Po tokių pareiškimų kai kurie tėvai susidarė nuomonę, kad mokyklose automatų neturėjo likti, tad nustebdavo aptikę tebestovinčius. Tiesa, pastaraisiais metais šių automatų nuolat mažėjo. Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos gydytojos higienistės Ritos Sadūnaitės, užpernai visoje Lietuvoje automatų buvo maždaug pusantro šimto, 2006-ųjų pradžioje – apie 80, o pernai metų pabaigoje sumažėjo maždaug iki 30. Šių metų duomenys bus žinomi spalį, tačiau higienistė prognozuoja, kad automatų dar mažės. Juos iš mokyklų „iškrapšto” pačios mokyklų bendruomenės, nes pagal dabartinę tvarką kaip tik jos ir sprendžia pastarųjų likimą.
Kartais tampa išeitimi
Visuomenės sveikatos specialistai teigia, kad šių aparatų būtinybę reikia vertinti dvejopai. Tose mokymo įstaigose, kur nėra galimybės gaminti karštą maistą, jie tampa išeitimi. Be to, daugelis vaikų mokyklose praleidžia po 7-8 valandas, lankantieji būrelius – dar daugiau, o bufetai paprastai tiek nedirba. Tad automatuose parduodami produktai padeda malšinti alkį, ypač tų, kurie mokosi antroje pamainoje. „Problemos esmė yra ne automatas, kuris pats savaime nėra kenksmingas, o tai, kas jame parduodama. Saldainiai ir gėrimai nėra draudžiamos prekės, jų galima laisvai įsigyti parduotuvėse. Kadangi vaikai nesirenka maisto vadovaudamiesi sveikatingumo principu, automatuose parduodamo maisto asortimentą reikėtų griežtai prižiūrėti”, – sakė Valstybinio aplinkos sveikatos centro Vaikų aplinkos sveikatinimo skyriaus vedėja Daiva Žeromskienė.
Nesilaiko įsipareigojimų
Šiuo metu automatų asortimentas privalo būti kasmet derinamas su visuomenės sveikatos centrais. Pernai tokie automatai veikė 13-oje Vilniaus mokyklų. „Apie prekybą juose gazuotais gėrimais, traškučiais bei sūriais riešutais negali būti nė kalbos”, – pabrėžė Vilniaus VSC Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja A.Razmienė. Šiemet derinti pateiktame automatų valgiaraštyje dėl neaiškios sudėties neliko vietos perteptiems sausainiams, leista prekiauti geriamu vandeniu, jogurtais, negazuotais gėrimais, šaltąja arbata, javainiais, ryžių, šokoladiniais batonėliais, keksais, meduoliais, sausainiais, nesūriais riešutais ir kitais produktais.
Tačiau pardavėjai ne visada laikosi įsipareigojimų. Pernai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tikrintojai automatuose aptiko vis dar parduodamą kokakolą, traškučius bei sūdytus riešutus. Mitybos specialistų nesveikais vadinamų produktų nepavyksta atsikratyti ir todėl, kad uždraudus prekybą automatuose, jais toliau prekiaujama bufetuose.
Išeitis – blokada
Anot A.Razmienės, atsakomybę už tai, kas parduodama automatuose bei bufetuose, kartu turėtų dalintis pardavėjas ir mokykla. Viena išeičių mokinių mitybos problemoms spręsti būtų kai kuriose šalyse taikomas laikinas šių automatų blokavimas. Tai galima daryti mobiliuoju ryšiu ar tiesiog užrakinant. Pavyzdžiui, Suomijoje šie aparatai blokuojami vaikams pietaujant. Dėl galimybės blokuoti automatus per ilgąją pertrauką Vilniaus visuomenės sveikatos centras šiuo metu derasi su jų tiekėju UAB „Angolita”. Susitarus, vaikams liktų mažiau pagundų verčiau rinktis užkandžius nei šiltą valgyklos maistą.
Pasak D.Žeromskienės, mokyklų vadovybė turėtų apgalvoti, kur šie automatai turėtų stovėti. „Jei jie atsidurs prie pradinukų klasių, vaikai tikrai nenueis į valgyklą. Tinkamiausia vieta – pačiose valgyklose”, – pabrėžė D.Žeromskienė.
Nepageidaujamųjų sąrašas
Respublikinis mitybos centras (RMC) jau parengė higienos normų, nustatančių bendruosius sveikatos saugos reikalavimus bendrojo lavinimo mokyklose, pakeitimus. Juose tiksliau apibrėžtas rekomenduojamų ir nerekomenduojamų moksleivių mitybai produktų, parduodamų valgyklose, bufetuose ir prekybos automatuose, asortimentas. Kaip informavo RMC direktoriaus pavaduotojas Almantas Kranauskas, tarp nerekomenduojamųjų atsidūrė bulvių traškučiai, saldainiai, konditerijos gaminiai su kremu ar šokoladu, nealkoholiniai gėrimai su maisto priedais (dažikliais, konservantais, saldikliais), gazuoti gėrimai ir kiti daug riebalų, cukraus ar druskos turintys produktai, taip pat genetiškai modifikuotas maistas.
Įvesti kai kurie pakeitimai, griežčiau įpareigosiantys laikytis higienos normų numatytų reikalavimų. Pasak A.Kranausko, nuo šiol mokyklų valgyklų, bufetų ir prekybos automatų asortimentas bus derinamas ne tik su VSC, bet ir su visuomenės sveikatos specialistu, dirbančiu konkrečioje mokykloje. Kad į prekybą nepraslystų nepageidaujami produktai, asortimentui turės pritarti ir mokyklos taryba, jį tvirtins mokyklos direktorius.