Premjeras Gediminas Kirkilas, nepranokstamas derybininkas, randantis išeitį iš bet kurios aklavietės, galintis susitarti ir su pačiu velniu, ūmai praėjusią savaitę prarado savitvardą ir pagrasino atsistatydinsiąs.
Grasinimas buvo netikėtas ir, tiesą sakant, sunkiai suprantamas. Kad ir vadovaudamas mažumos Vyriausybei, G.Kirkilas gali jaustis kaip niekad tvirtai – į visus svarbiausius postus susodinti jo žmonės, paskutinė užimta tvirtovė – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Opozicija prijaukinta – su ja santykiai geresni ar bent nuoširdesni nei su koalicijos partnere Kazimira Prunskiene. Žiniasklaidoje kritikos G.Kirkilo Vyriausybei – kiek katė priverkė. Visi linki G.Kirkilui gero, o jo ministrų kabinetui – išsilaikyti iki kadencijos pabaigos. Tai kodėl premjeras toks nervingas?
Ūpą Vyriausybės vadovui praėjusią savaitę sugadino trys mažmožiai, į kuriuos, atrodytų, neverta kreipti dėmesio. Tai mūsų varguoliai vargdienėliai pensininkai, kuriems Seimas buvo užsispyręs grąžinti neišmokėtas pensijas, tačiau, išgąsdintas premjero pažado pasitraukti, jau atlyžo. Taip pat jokių galių, išskyrus moralinį autoritetą, neturinti nevyriausybinė organizacija „Transparency International”, paskelbusi, jog korupcijos suvokimo indeksas Lietuvoje nemažėja.
Šios tarptautinės organizacijos įkūrėjas Peteris Eigenas rašo, kad į šį indeksą skaudžiausiai reaguojama labiausiai korumpuotose valstybėse: Nigerijoje organizacijos ekspertai net baiminasi dėl savo gyvybės, o Argentinoje šalies prezidentas, paskelbus naujus korupcijos suvokimo indekso rezultatus, „Transparency International” iškoneveikė kaip kriminalinę organizaciją.
Panašiai „Transparency International” triūsą įvertino ir Lietuvos premjeras G.Kirkilas, nepasibodėjęs su Ryčiu Juozapavičiumi pradėti teorinės diskusijos, jog korupcijos suvokimas nėra pati korupcija.
Be abejo, korupcijos suvokimo indeksas (Corupcion perception index – CPI) skiriasi nuo pačios korupcijos, dažniausiai nuo jos išplitimo atsilieka. Tikrovė daug niūresnė: per vienus G.Kirkilo Vyriausybės metus įvyko tikras korupcijos proveržis.
Tai paliudytų bet kurio regiono verslininkai, iš kurių vietiniai valdininkai reikalauja kyšių jau nesislapstydami. O ko jiems bijoti, jeigu korupcija pažeidusi tokias jautriausias valstybės vietas kaip Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).
Antai Gintaro Petriko visas EBSW kaltinamas pradanginęs valstybės 111 mln. litų, o štai vien Valstybės saugumo departamento naujojo pastato statyba nuo pradinės 70 mln. kainos išaugo iki 195 mln. litų – štai kodėl Arvydui Pociui taip sunku buvo išeiti. Atėjus Povilui Malakauskui, Vyriausybė pridūrė dar 30 mln. litų, kad visiems užtektų. VSD pastato statyba pabrango daugiau nei tris kartus – vargšas G.Petrikas, toks mastas ir skaičiai – ne jo nosiai.
Panašūs stebuklai dedasi ir Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, kur vadovybė po darbo užsiima verslu ir sudarinėja pirkimo ir pardavimo sutartis. G.Kirkilas tvirtina, kad Mokesčių inspekcijos, europietiškos šiuolaikinės institucijos, kritiką užsakė farmacijos bendrovės – gal galėtų bent vieną nurodyti, kurią mokesčių inspektoriai papurtė ir rimtai nubaudė?
Su Valstybės saugumo departamentu ir Valstybine mokesčių inspekcija tiesiogiai susijęs ir trečias mažmožis, sukėlęs G.Kirkilo ir viso politinio isteblišmento isteriją. Tai Viktoro Uspaskicho sugrįžtuvės.
Atrodė, dangus griūva, nors nūnai V.Uspaskichas – viso labo įtariamasis, gerokai palengvėjusiomis kišenėmis, remiamas kelių moteriškių ir Darbo partijos likučių. Tai kodėl kilo tokia panika?
Lietuva panėši į tą Rusijos gubernijos miestą, kurį aplankė žmogus iš centro, visiškas pliuškis. Tačiau neramios sąžinės valdininkų akys didelės – jose šis juokdarys virto visagaliu revizoriumi. Dabar ši gogoliška istorija kartojasi Lietuvoje.
Kodėl kaip pabaidytas kiškis dūmęs iš Lietuvos, dabar V.Uspaskichas savo noru grįžo iš V.Putino Rusijos? Matyt, gerai buvo informuotas, kas dedasi G.Kirkilo Lietuvoje.
Neatsitiktinai V.Uspaskichas, kad ir pabėgęs į Maskvą, vis dėlto nuo Lietuvos teisėsaugos nesislapstė, kvietė jos atstovus atvažiuoti ir jį apklausti. Nelabai jų bijojo. Dar mažiau bijo dabar. Todėl ir parskrido. Žino, kad valstybė bedantė, nes svarbiausias jos institucijas nuginklavo korupcija. Darbo partijos byla gali žlugti kaip ir visos kitos garsiosios korupcijos bylos.
O kur nežlugs, jeigu nėra kam rinkti įrodymų. VSD rūpinasi, kaip greičiau išplauti papildomų 30 mln., VMI įnikusi į privatų verslą, todėl neturi kada užbaigti nei Darbo partijos juodosios kasos, nei Krekenavos agrofirmos patikrinimų.
Dar viena priežastis, kodėl V.Uspaskichas iš motinos Rusijos grįžo į Lietuvą, gali slypėti Maskvoje, „Gazprom” būstinėje. Ar joje neprarado pasitikėjimo „Dujotekana”? Ji ir visas „valstybininkų” klanas galėjo būti nubaustas vien už tai, kad neįstengė apsaugoti savo patrono Vladimiro Jakunino, kuris tąsomas po visą Lietuvos žiniasklaidą. Tada tikrai „valstybininkų” vagonas būtų atriedėjęs iki paskutinės stotelės, kai reikia ropštis lauk. O taip nesinori išlipti. Iš čia ta panika ir isteriški grasinimai atsistatydinti: klano darbdavys ir maitintojas bankrutuoja?