Atkūrusi nepriklausomybę Lietuva pasiekė įspūdingų užsienio politikos laimėjimų, diplomatinėje tarnyboje Lietuvai ištikimai tarnauja arba tarnavo daug iškilių asmenybių tokių kaip Vytautas Antanas Dambrava, kuriam neseniai įteiktas Ispanijos karaliaus Juano Carlo I Didysis kryžius, arba šviesaus atminimo Kazys Lozoraitis. Tačiau Lietuvą vėl sudrebino buvusio aukšto Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūno pareiškimas, kad diplomatinėje tarnyboje apstu buvusių KGB bendradarbių, kurie išvengė liustracijos. Tai negali nekelti grėsmės nacionaliniam saugumui.
Bendras komitetų posėdis
Politikai ragina išsiaiškinti, ar pagrįstas buvusio VSD Kontržvalgybos valdybos viršininko ir Liustracijos komisijos vadovo Vytauto Damulio pareiškimas, esą dalis dabartinių ambasadorių ES ir NATO šalyse „liustraciją perėjo” tuometinių VSD vadovų kabinetuose.
Artimiausiu metu ketinama surengti bendrą Užsienio reikalų ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų posėdį, į kurį būtų pakviestas ir VSD vadovas Povilas Malakauskas. Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas teigė, jog neturi informacijos, kas iš jo pavaldinių galėjo nuslėpti tarnybą KGB, ir tokius įtarimus artimiausiu metu ketina aiškintis.
Liustravo savi
Departamentui pavaldžios Liustracijos komisijos buvęs vadovas V.Damulis, kurį buvęs VSD generalinis direktorius Arvydas Pocius atleido iš pareigų VSD, žiniasklaidai sakė, kad jam būnant Liustracijos komisijos pirmininku dirbti neretai neleisdavo pats saugumas. V.Damulis teigė įsitikinęs, kad saugumas kaltas dėl beveik dešimties paslaptyje taip ir likusių buvusių KGB šnipų, kurie dabar – aukšti diplomatai.
„Jie neperėjo to proceso ne dėl savo valios, o dėl tuometinio departamento direktoriaus Mečio Laurinkaus ir Dainiaus Dabašinsko, kai tiesiai šviesiai man, kaip pirmininkui, buvo pasakyta, kad su tais žmonėmis aš pakalbėsiu, ir nėra ko jų į komisiją siųsti. Ir tie žmonės yra žinomi, ir netgi atstovauja Lietuvai NATO valstybėse”, – atskleidė diplomatų skyrimo peripetijas V.Damulis.
Susitepusiųjų – pusė
„Tokiomis „naujienomis” tikrai nesistebiu, – sakė ilgametis ambasadorius Venesueloje ir Ispanijoje V.A.Dambrava. – Nebuvau niekada joks šnipelis, su saugumu reikalų neturėdavau, tačiau privačiai „nutrupėdavo” iš pačių aukščiausių sluoksnių ir kagėbistų pavardės, ir pravardės.”
Ambasadorius sakė žinąs „kaip minimum penkis su sovietais bendradarbiavusiuosius, kurie atstovauja Lietuvai ir šiuo metu. Kodėl nieko nedaroma, kad ši padėtis keistųsi? Pas mus dauguma personalo ne tik URM, bet ir kitose institucijose buvo ir yra „raudoni”, net ne „ružavi”, o dabar vaidina patriotus, – tvirtino V.A.Dambrava. – Manau, kad daugiau nei pusė mūsų diplomatų yra buvę komunistai, kagėbistai ar GRU veikėjai. Jie veikia vieningai, nes veikdami išvien gali apsiginti nuo jiems kylančių pavojų.”
V.A.Dambrava negalėjo atsakyti į klausimą, kodėl buvęs užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas savo metu nenorėjo ar nesugebėjo iš diplomatinės tarnybos eliminuoti įvairaus plauko buvusiųjų: „O jis turėjo visus slapyvardžius, visą medžiagą, bet nieko esmingo neįvyko.”
Ambasadorius priminė, kad susivienijus Vokietijoms tuometinis užsienio reikalų ministras Hansas Dietrychas Genscheris kategoriškai pareiškė, kad nė vienam buvusiam komunistui diplomatinio darbo neleis dirbti. „Pas mus buvo atvirkščiai – kuo didesnę šunybę padarai, tuo greičiau paaukštinimą gauni”, – sakė V.A.Dambrava.
Juokingos teorijos
„Nežinau, kodėl esu galbūt siejamas su minėtais įtarimais, – LŽ sakė Lietuvos ambasadorius Norvegijoje Alfonsas Eidintas. – Greičiausiai todėl, kad sovietiniais laikais tekdavo važinėti į užsienį, rašyti ataskaitas. Tekdavo ir bendrauti su įvairiais žmonėmis, tačiau negalėjai žinoti, kokiai organizacijai ar tarnybai jis priklauso.” A.Eidintas stebėjosi šiuo skandalu, nes visi diplomatai esą kruopščiai buvo patikrinti VSD, tad, jo manymu, šios temos plėtojimas nelabai perspektyvus.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Justinas Karosas teigė, kad tokios sąsajų su slaptosiomis tarnybomis teorijos yra juokingos, skatinamos šventesniais už šventuosius save laikančių konservatorių. „Ar visi, kurie sovietų laikais buvo išvažiavę į užsienį, jau laikytini kolaborantais ir bendradarbiavusiais su KGB?” – klausė J.Karosas. Jo manymu, Seimui nederėtų kurti jokių komisijų šiam reikalui svarstyti, nes tai teisinis, ne politinis reikalas. Esą tik teisininkai gali ir turi nuspręsti, kiek kiekvienas konkretus žmogus ar pareigūnas yra nusikaltęs. „Tie „švaruoliai”, kurie kelia įtarimus, dažniausiai patys ir būna susitepę”, – apibendrino J.Karosas.
Ambasadorius Baltarusijoje Edminas Bagdonas, savo metu dirbęs KGB kontroliuojamoje „Inturist” viešbučių sistemoje, buvo kategoriškas: „Mane mini visuose skandaluose, tačiau tai šlykštu ir žema, kad Lietuvos žurnalistai dar vis tiki tokiais niekais.”
Eis Lenkijos keliu
J.Karoso pavaduotojas konservatorius Audronius Ažubalis, klausiamas, kodėl nuo nepatikimų ar įtartinų asmenų nebuvo apsivalyta tuomet, kai daugumą Seime turėjo konservatorių ir krikščionių demokratų koalicija, teisinosi, kad ministras A.Saudargas neteikdavo jokios panašaus pobūdžio informacijos. „Kildavo mums įvairių abejonių dėl būsimų ambasadorių kandidatūrų, tačiau su prezidento A.M.Brazausko ir premjero G.Vagnoriaus palaiminimu neužkliūdavo net patys kairiausi pretendentai, – prisiminė A.Ažubalis, 1999-2000 metais vadovavęs Seimo URK. – Dabar tik galiu apgailestauti, kad kai kurie asmenys elgėsi nevalstybiškai ar mažų mažiausiai nenuosekliai.” Pasak jo, V.Damulio kalbos tikrai nebus užmirštos. „Iliuzijų dėl šio Seimo neturiu, nes jį vienija baimė praeičiai, tačiau ateityje tikrai apsivalysime. Kuo mes blogesni už lenkus”, – vylėsi A.Ažubalis.