Šešių parlamentarų grupė siūlo pripažinti giliavandenio uosto statybos projektą Klaipėdoje valstybei svarbiu ekonominiu projektu.
Tai numatyta Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkės Birutės Vėsaitės įregistruotame Seimo nutarimo projekte „Dėl giliavandenio uosto statybos Lietuvoje projekto”, kurį parengti paskatino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros perspektyvos. Toks projektas teikiamas „atsižvelgiant į uosto plėtros būtinybę, uosto įtaką šalies ekonomikai ir reprezentacijai, taip pat į tai, kad giliavandenio uosto statyba užtruktų apie penkiolika metų”.
Nutarimo iniciatoriai siūlo Vyriausybei pradėti vykdyti reikiamas priemones dėl giliavandenio uosto statybos projekto įgyvendinimo.
Pasak B. Vėsaitės, priėmus siūlomą nutarimą ir giliavandenio uosto statybos projektą pripažinus valstybei svarbiu ekonominiu projektu, Vyriausybė galėtų pradėti vykdyti tam būtinas priemones: atlikti galimybių studiją, poveikio aplinkai vertinimą, ieškoti ir pritraukti reikalingų investuotojų, akumuliuoti tam reikiamas lėšas.
Kaip pastebima aiškinamajame rašte, Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūra (JICA) atliko Japonijos vyriausybės finansuojamą Klaipėdos uosto plėtros studiją. JICA ekspertų grupė kelis mėnesius dirbo Lietuvoje, apsilankė kituose rytinės Baltijos uostuose. Pagal minėtą studiją yra paruoštas Klaipėdos uosto generalinis planas iki 2025 metų bei uosto plėtros planas iki 2015 metų, taip pat pateiktas pagrindinių ruošiamų investicinių projektų įvertinimas. 2004 metais JICA pateikė uosto plėtros studijos galutinę ataskaitą. Išnagrinėję galimus variantus ekspertai nustatė, kad geriausias Klaipėdos uosto plėtros variantas yra giliavandenio uosto statyba. Be to, pasak B. Vėsaitės, giliavandenio uosto statyba yra numatyta ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane, jei galimybių studija patvirtins šio projekto pagrįstumą.
Parlamentarų duomenimis, giliavandenio uosto statybai reikėtų 662 mln. eurų, jei būtų statomas 121 ha dydžio uostas, arba 360 mln. eurų, jei būtų statomas 59 ha dydžio uostas.