Pasaulio finansų rinkų krizė sukels sumaištį Rytų Europoje, atnešdama finansines problemas labiausiai pažeidžiamoms ekonomikoms ir sulėtindama ūkių augimą, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) vyriausiąjį ekonomistą cituoja „The Financial Times”.
Tačiau žinutėje ERPB darbuotojams Erikas Berglofas (Erik Berglof) taip pat pažymėjo, kad dėl rekordinio ūkio augimo ir dėl į rinką orientuotų reformų dauguma Rytų Europos šalių „krizę finansų rinkose atlaikė labai gerai”.
Jo komentarai atspindi praėjusios savaitės Pasaulio banko ataskaitą, kurioje teigiama, kad krizė kol kas „palyginti nepalietė” naujųjų Europos Sąjungos (ES) narių Rytų Europoje, tačiau ji dar gali pakenkti didelį einamosios sąskaitos deficitą turinčioms šalims.
E. Berglofas sakė: „Esame tikri, jog krizė Vakaruose bus rimta ir užsitęs tam tikrą laiką, todėl ji neišvengiamai turės įtakos mūsų šalims. Mes išskiriame du pagrindinius dalykus – trumpalaikes likvidumo problemas ir ilgainiui išaugsiančius skolinimosi kaštus”.
„Svarbesni padariniai pasirodys tolimesnėje perspektyvoje, kai kredito gavimo problemos ir išaugę skolinimosi kaštai sulėtins šiuo metu itin stiprų augimą”, – teigė ekspertas.
Vyriausiasis ERPB ekonomistas sakė, jog „spaudimas kažkuriuo metu” sustiprės penkiose didelį einamosios sąskaitos deficitą turinčiose šalyse – Latvijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje ir Serbijoje.
Tačiau jis pabrėžė, jog didesnis nerimas dėl rizikos gali atnešti naudos, sulėtindamas kai kurių šalių milžiniško skolinimosi skatinamą augimą. „Dalinis atvėsimas gali išeiti į naudą šioms šalims. Jų ūkiai, ypač nekilnojamojo turto ir statybų sektoriai, augo sparčiai, turbūt per daug sparčiai, o kai kada augimas viršydavo ilgam išlaikomą lygį”.