Kauno šokio teatras „Aura”, ne itin lepinamas miesto ir Lietuvos kultūros vadovų dėmesio, savo gerbėjams kiekvieną rudenį dovanoja džiugią šventę. Kuo palepins šiemet?
Jau septynioliktą kartą modernaus šokio gerbėjai kviečiami pasinerti į įspūdingų reginių sūkurį. Tarptautinio modernaus šokio festivalio rengėjai žada, kad spalio 4-8 dienomis galėsime ne tik išvysti žinomų užsienio šokėjų pasirodymus, bet ir dalyvauti renginių vaizdo peržiūrose, o vakarais šėlti kartu su festivalio dalyviais ir svečiais.
Festivalį pradės šeimininkų, šokio teatro „Aura”, kolektyvo ir kompozitoriaus Vytauto V.Jurgučio multimedijos projektas „Time Line”. Šį šokio spektaklį jau galėjo įvertinti Vilniaus ir Klaipėdos žiūrovai. Daugialypis, elektroninio garso, skaitmeninio vaizdo, lazerio spindulių, preciziškų judesių plastikos kupinas tarpdisciplininis šokio performansas nepaliks abejingųjų. Beje, tai vienas brangiausių kolektyvo projektų. Valanda spalvingo, modernaus reginio trupei kainuoja per 10 tūkst. litų. Šis spektaklis Kaune bus rodomas pirmą kartą. Ne mažiau įspūdinga bei įvairi visa festivalio programa, kurioje per penkias dienas meistriškumą rodys šešių pasaulio valstybių trupės, atstovaujančios keturiems kontinentams. Beje, iki šiol festivalyje niekada nebuvo lietuvių, išskyrus, suprantama, pačią „Aurą”. Dabar – išimtis, mat festivalį papuoš sostinės Menų spaustuvės projektas – „Trimatirix. Trys judėjimai”, kurio autoriai – Loreta Juodkaitė, šiemet pelniusi „Auksinį scenos kryžių” už metų debiutą, ir žinomas perkusininkas Tomas Dobrovolskis.
Pasak festivalio organizatorės Birutės Letukaitės, nėra jokių abejonių, kad žiūrovai itin laukia jau kartą visus sužavėjusių kanadiečių pasirodymo. „Šįkart jie atveža naują darbą. „To-Morrow, and To-Morrow, and To-Morrow” pristato visuotinius choreografijos motyvus – nuo liūdesio iki pasakų ir šventės – kartu su turtinga, žadinančia, originalia simfonine muzika”, – pasakojo B.Letukaitė. „Kokoro dance” – viena žymiausių Kanados modernaus šokio atstovų. Žodis „kokoro” pasiskolintas iš japonų kalbos ir reiškia „sielą, širdį, dvasią”. Įkvėptas sudėtingos Japonijos modernaus šokio formos „butoh”, „Kokoro dance” stato provokuojamus, asketinių formų kupinus spektaklius. Šį kartą sujungus dviejų didžiausių Vakarų Kanados talentų „Kokoro dance” ir Vankuverio simfoninio orkestro pajėgas bei išteklius ir atsirado unikalus spektaklis.
Modernaus šokio festivalis neabejotinai jau gali pretenduoti ne tik į Kauno, bet ir į visos Lietuvos kultūrinio gyvenimo lyderius, tačiau rengėjai teigia kiekvienais metais susiduriantys su tomis pačiomis problemomis. „Finansai, jų trūksta visada. Bet didžiausia problema – nėra normalios scenos. Todėl tenka mirt iš gėdos dėl baisių sąlygų ir tikėtis, kad atvykę svečiai neatsisakys šokti. Dėl tos pačios priežasties negalime pakviesti ir žvaigždžių iš „pirmos lentynos”, net jei ir įstengtume jas privilioti finansiškai”, – kalbėjo B.Letukaitė. Galbūt kada nors išsipildys valdininkų pažadai ir alinančio organizacinio darbo nesibaiminantys miesto šviesuoliai galės kviesti aukščiausios klasės menininkus be baimės likti nesuprasti dėl prastų sąlygų ar standartų neatitinkančių koncertinių erdvių.
O kol kas dar palikime problemas nuošalyje ir ruoškimės džiaugsmingam modernaus šokio siautuliui. Jis jau čia pat.