Motinos pienas yra pirmas patiekalas, kuriuo vos pradėjęs valgyti maitinamas žmogus. Antrasis mūsų patiekalas šiame pasaulyje yra kokia nors košė. Vienas seniausių maisto produktų – grūdai ir jų košės – tinka kūdikiams, ligoniams, sportininkams ir kareiviams.
Košes žmonės verda nuo to laiko, kai tik išmoko pasigaminti puodą. Šis universalus maistas – įvairių mikroelementų ir vitaminų šaltinis. Košę verdame iš įvairių produktų: grūdų, daržovių, vaisių arba viską sumaišę.
Košės skonis, maistingumas priklauso nuo produktų sudėties, receptūros ir nuo virėjo gebėjimų. Net tais laikais, kai žmonės dar rėmėsi ne specialistų patarimais, bet stebint gamtą, aplinką įgytomis žiniomis ir intuicija, jie išmanė, kokią košę reikia virti sunkiai dirbantiems darbininkams, kokią – vaikams.
Įvairių medžiagų lobynas
Specialistai vienu balsu tvirtina, kad žmogaus organizmui reikia beveik visų Mendelejevo lentelės elementų. Kalcis sudaro kaulų audinių ir dantų mineralų pagrindą, jo reikia nervų sistemai, kraujo krešėjimui. Magnis reikalingas nervų sistemos judrumui ir raumenų stangrumui išsaugoti. Geležis padeda susidaryti kraujo kūneliams, išsaugoti organizmo fiziologines funkcijas. Organizmui reikia ir fosforo, kobalto, cinko, vanadžio, silicio, mangano, aliuminio, germanio, seleno, jodo ir sieros.
Pavyzdžiui, varis svarbus imunitetui stiprinti, ypač sveikstant po ligos. Jis įeina į daugelio žmogaus organizmo fermentų, hormonų, baltymų sudėtį.
Vienų medžiagų poveikis organizmui labiau ištirtas, kitų mažiau, bet nėra abejonės, kad pagrindinis jų šaltinis yra maistas.
Faktai
Tyrimais nustatyta, kokiame grūde kokių yra medžiagų, kuo jis naudingas žmogui.
Kviečių grūduose yra apie 66 proc. angliavandenių, 1,5 proc. riebalų, 13 proc. baltymų, 3 proc. ląstelienos, fosforo, kalio, magnio, mineralinių druskų, fermentų, B ir E grupės vitaminų.
Miežiuose (perlinėse kruopose) yra iki 15,8 proc. baltymų, iki 76 proc. angliavandenių, 3,5 proc. riebalų, 9,6 proc. ląstelienos, mineralinių medžiagų, fermentų, A, B, D, E grupės vitaminų.
Grikiuose yra lengvai organizmo pasisavinamų baltymų (9,5-14,1 proc.), apie 80,5-84,1 proc. krakmolo, 1,8-3,1 proc. riebalų, 1,2-2,2 proc. ląstelienos, organinių rūgščių, mineralinių druskų, B grupės vitaminų, geležies, fosforo, kalcio, obuolių ir citrinų rūgšties. Grikius patartina valgyti turint antsvorio.
Avižose yra 11-18 proc. baltymų, 4-6,5 proc. riebalų, iki 40 proc. krakmolo, B grupės vitaminų. Avižų kruopų nuoviro su medumi duodama nusilpusiems ligoniams.
Ryžių kruopose yra apie 75 proc. angliavandenių, 7,7 proc. baltymų, 0,4 proc. riebalų, 2,2 proc. ląstelienos. Jos maistingos ir gerai pasisavinamos. Tačiau jų reikėtų vengti linkusiems priaugti svorio žmonėms ir sergantiems vidurių užkietėjimu. Ryžių nuoviras nuo seno vartojamas sutrikus žarnyno veiklai.
Sorų kruopose yra 12 proc. baltymų, 81 proc. krakmolo, 1 proc. ląstelienos, 3,5 proc. riebalų, vitamino B ir kalio druskų. Jas patartina valgyti turint širdies ir kraujagyslių problemų.
Patyrę virėjai žino, kad ryžių, sorų ir perlinės kruopos blogai suverda piene. Jas reikia virti vandenyje. 5-10 minučių pavirus vandenį nupilti ir įpilti pieno. Košė bus biresnė ir skanesnė, jei ją virdami įdėsite truputi riebalų.