Piktybiškas kai kurių tėvų abejingumas savo vaikams iširus santuokai pasmerkia šiuos ne tik nepritekliui, bet ir emigracijai. Oficialiai skelbiama, kad Lietuvoje alimentų negauna apie 50 tūkst. vaikų. Tačiau šis skaičius netikslus, nes kai kurie tėvai net nesikreipia dėl alimentų mokėjimo.
Valstybinės institucijos kol kas bejėgės padėti dėl tokių rūpesčių kenčiančioms šeimoms. Mat savo atžalas išlaikyti vengiantys asmenys dažniausiai slepia pajamas, turimą turtą registruoja kitų vardu. Žmogiškus jausmus praradę tėvai verčia savo vaikus kęsti ne tik meilės bei dėmesio stygių, bet ir finansinį nepriteklių. Alimentų skolos kartais peršoka ir 20 tūkst. litų ribą.
Į LŽ redakciją kreipėsi lazdijiškė Ana Nevardauskienė, pasipiktinusi, kad buvęs žentas stengiasi išsisukti nuo pareigos išlaikyti savo vaikus, o valstybė šiuo atveju negali padėti, nes viską lemia oficialiuose dokumentuose surašyta biurokratinė tiesa.
A.Nevardauskienė įsitikinusi, kad Lietuvoje kol kas nė viena institucija nėra pajėgi užtikrinti, kad vaikams, gyvenantiems su vienu iš tėvų, būtų garantuota ir antrojo finansinė parama.
Tipiška istorija
A.Nevardauskienės dukra Irma, kuriai dabar 29-eri, su šešeriais metais vyresniu Olegu santuokoje pragyveno 10 metų. Šeima susilaukė dviejų dukrų – Karolinai dabar dvylika, o Donatai aštuoneri.
Anot mergaičių močiutės, Olegas Kočiūnas, dirbęs Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos I-osios rinktinės kuopininku, nuo santuokos pradžios nevengė taurelės. Einant metams šis pomėgis esą tik stiprėjo, kol dėl girtuokliavimo vyras prarado darbą.
Tada Irmai trūko kantrybė – moteris paprašė skyrybų. Olegas per teismo procesą dar mėgino prieštarauti, kad santuoka būtų nutraukta, tačiau vedybiniai saitai, sieję du jaunus žmones, praėjusiais metais buvo nutraukti.
Kaip dažniausiai tokiais atvejais ir būna, mergaitės buvo paliktos motinos globai. Tačiau anūkėmis daugiausiai rūpinosi A.Nevardauskienė, nes Irma, neradusi darbo Lietuvoje, išvažiavo dirbti į užsienį, o tėvui dukros nelabai rūpėjo.
„Didžiausia buvusio žento parama, kurios nereikėjo ieškoti per teismus – jaunėlei nupirktas dviratukas ir mėnesiui išpirktas maitinimas mokykloje. Mergaitės norėjo bendrauti su tėvu, ypač Donata, pačios skambindavo jam, beviltiškai rinkdamos tėviškos meilės trupinius. Pats Olegas dukroms niekada neskambino. Vilniuje statybose pagal verslo liudijimą įsidarbinusiam tėvui dukros nelabai rūpėjo. Net kai sušlubuodavo sveikata, ir prašydavau bent laikinai pasirūpinti anūkėmis, jis atšaudavo, jog neturi nei laiko, nei kur jas paguldyti”, – pasakojo A.Nevardauskienė.
Teismo priteistus pinigus (po 125 litus kas mėnesį kiekvienai dukrai) Irma gaudavo nereguliariai. Kodėl nemoka pinigų, Olegas aiškindavo paprasta, bet jam neliečiamumą suteikiančia fraze: „Neturiu darbo”. Iš dalies mokėdamas pinigus dukroms išlaikyti, O.Kočiūnas teisiniu požiūriu užsitikrino įvaizdį, kad nevengia mokėti alimentų, tik esą susiklosto nedėkingos aplinkybės. Jeigu senatvėje O.Kočiūnui prireiktų dukrų globos, teismas tikriausiai priimtų sprendimą jo naudai.
Paliko Lietuvą
Nuo šio rudens Irma apsisprendė gyventi kartu su dukromis ir abi mergaites išsivežė į Didžiąją Britaniją, kur turi nuolatinį darbą. Į tokį buvusios žmonos žingsnį reagavo ir Olegas. „Jis man pareiškė, kad pinigus mergaitėms išlaikyti mokės tik tada, kai dukros gyvens Lietuvoje. Tačiau anūkės turėjo palikti namus būtent todėl, kad tėvas jomis nesirūpino, o motina viena nepajėgė jų išlaikyti. Nelengva Irmai vienai su vaikais ir svetimoje šalyje. Kad galėtų aprūpinti dukras, ji turėjo pradėti papildomai dirbti savaitgaliais. Mergaitės auga su motina, tačiau dėl didelio užimtumo laiko dukroms nedaug tegali skirti”, – gailėjosi ir dukters, ir anūkių moteris.
A.Nevardauskienė sielojasi ir dėl to, kad mergaitėms sunku pritapti svetimoje šalyje, kad susilpnės ryšiai su Lietuvoje likusiais artimaisiais.
„Argi lengva nupjautą medį prigydyti, netikiu, kad jos galės būti laimingos svetimoje šalyje”, – įsitikinusi lazdijiškė. Moterį ypač liūdina, kad dukra nežada grįžti gyventi į Lietuvą, ir dėl išsiskyrimo kaltina netobulus mūsų valstybės įstatymus, kurie vis dar palankesni tėviškas pareigas pamynusiems tautiečiams, nei rūpestingiems tėvams.
Netinkama emocinė aplinka
„Tėvų skyrybos labai traumuoja vaiką, o nemokami alimentai sukelia dar sunkesnių pasekmių. Todėl alimentai tėvams – viena iš priemonių parodyti savo rūpestį vaiku”, – teigė psichologė, socialinių mokslų daktarė Ramutė Orenienė. – Jeigu šeimoje trūksta pinigų būtiniausiems vaiko poreikiams, jis jaučiasi nuskriaustas. Toks pat jausmas apima ir vaiką auginantį vieną tėvų. Nuoskaudos, pyktis, širdgėla, nerimas dėl ateities – netinkama emocinė aplinka vaikui. Jis užsisklendžia savyje arba gali savo vidinius išgyvenimus išreikšti netinkamu elgesiu. Dažnai pradeda blogiau mokytis, jį ima kamuoti galvos, pilvo skausmai.”
Anot psichologės, tėvų pamirštas vaikas nepajėgia suprasti, kodėl tėvas ar motina jį paliko. Vaiko savigarbą ir emocinį vystymąsi slopina mintis, kad jis atstumtas, nemylimas, negeras. Dažniausiai kaltės ir streso išgyvenimas gali apsunkinti vaiko asmenybės brendimą, sutrikdyti svarbių bendravimo ir bendradarbiavimo su kitais žmonėmis įgūdžių formavimąsi.
Abiejų tėvų rūpestis – viską suprantamai paaiškinti ir užtikrinti, kad vaikas dabar ir ateityje turės abu tėvus, kurie juo rūpinsis, nors ir negyvens kartu. Nuo tėvų elgesio labiausiai priklauso vaiko emocinis ir intelektualinis brendimas. Tačiau specialistė įspėjo, kad vaikams reikia saugios aplinkos, ir neteisingai elgiasi tie tėvai, kurie nuolat konfliktuodami gyvena šeimoje ir tvirtina, kad kartu gyvena esą tik dėl vaiko.
Padėtį švelnins fondas
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė įsitikinusi, kad nuo kitų metų pradžios padėtis dėl piktybiško alimentų nemokėjimo turėtų gerėti, nes pradės veikti Vaikų išlaikymo fondas. Jis užtikrins bent minimalią vaiko socialinę apsaugą – valstybė pradės mokėti vaikams, kurie pagal teismo sprendimą negauna viso arba dalies išlaikymo iš savo tėvų.
Naujasis įstatymas numato, kad vaikams, negaunantiems priteisto išlaikymo, bus mokamos 1,5 MGL dyžio (apie 200 litų) valstybės išmokos. Išmokos bus mokamos tik tada, jei vaikas ir skolininkas gyvens Lietuvoje. Dar ieškoma būdų, kaip išieškoti alimentus iš užsienyje gyvenančių skolininkų.
Vaikų išlaikymo fondo išmokoms 2008 metais valstybės biudžete numatyta skirti apie 119 mln. litų. Šio fondo įsteigimas nereiškia, kad savo pagrindines prievoles pamynę tėvai galės laisviau atsikvėpti ir rūpesčio vaikais naštą permesti ant valstybės pečių. Pradėjus veikti fondui, alimentų nemokantys tėvai taps valstybės, o ne buvusių sutuoktinių skolininkais. Valstybė per antstolių kontoras pati išieškos nesumokėtas pinigų sumas.
„Fondas įsteigtas pagal Latvijos pavyzdį, kur jis sėkmingai veikia jau trejus metus. Dabar prisigalvojama įvairiausių būdų, kaip išvengti alimentų mokėjimo savo atžaloms. Skaudu žiūrėti, kaip vyras saviems vaikams neskiria nė lito, o naujos gyvenimo draugės atžalas ir ją pačią lepina prabangiu gyvenimu. Tačiau antstoliai išieškoti iš tokio žmogaus alimentų negali, nes oficialiai jis niekur nedirba, turto neturi. Tokiems vargšams turtuoliams paliktus vaikus primins naujas įstatymas, kai bankuose jie nebegalės gauti paskolų, bus ribojama automobilių registracija ir imamasi kitų priemonių, kaip valstybei atsiimti jo vaikams išlaikyti skirtus pinigus”, – pažymėjo R.Šalaševičiūtė.
Manoma, kad iš apie 25 proc. piktybiškai vengiančių mokėti alimentus asmenų valstybei nepavyks atgauti pinigų, nes tai visiškai degradavę žmonės, kuriems pagrindinė vertybė – alkoholis.