Merui J.Imbrasui opozicija nebaisi

Kojas Vilniaus mero poste gerokai apšilęs Juozas Imbrasas svarbiausius darbus dar tik planuoja. Tačiau sostinės gyventojai jau dabar tikisi tvarkos automobilių spūsčių užkimštose gatvėse bei realių šiukšlių tvarkymo kainų.

Beveik pusmetį Vilniui vadovaujančiam J.Imbrasui spręsti įsisenėjusias problemas ir tesėti prieš savivaldos rinkimus duotus pažadus esą trukdė politiniai priešininkai bei maištaujantys savivaldybės administracijos darbuotojai. Pastaruosius pavykus sutramdyti, J.Imbrasui nebaisi ir opozicija. Meras žada, kad vilniečiai jau greitai pajus gyvenimo kokybės gerėjimą.

Laisvi pasirinkti

– Vilnius neišsivaduoja nuo šiukšlių keliamų problemų: jos išvežamos per retai, atliekos veržiasi per konteinerių kraštus, kai kur tvyro smarvė. Už šiukšlių išvežimą vilniečiai sulaukė gerokai didesnių sąskaitų. Kai kuriems ši paslauga pabrango net keliolika kartų. Kaip spręsite klausimą?

– Šiukšlės per kraštus lipa jau ne visur. To pavyko pasiekti prižiūrint ir kontroliuojant atliekų tvarkymu besirūpinančias įmones. Jei kai kur tokių problemų dar esama, pasakysiu, kas dėl jų kaltas. Senoji atliekų tvarkymo sistema buvo labai paprasta. Buvo nustatyta, kad kiekvienas gyventojas per metus sukaupia 1,2 kubinio metro šiukšlių. Šių atliekų tvarkymo kaina siekė apie 23 litus per metus. Tačiau įsigaliojo nauja tvarka, kurią patvirtino buvusio mero Artūro Zuoko vadovaujama miesto taryba. Dabar šiukšlių vežėjui mokama už išvežtų atliekų kiekį.

Šiukšlių išvežimo kainos turėjo kilti, nes jos nebeatitiko esamos padėties, tačiau negalėjo padidėti keliolika kartų. Dabar sąskaitas gavusiems žmonėms niekas net negali paaiškinti, už ką reikia tiek mokėti.

– Ką daryti dėl milžiniškų sąskaitų pasipiktinusiems vilniečiams?

– Žmonės laisvi pasirinkti, kaip už atliekų išvežimą mokėti. Jei gyventojai mano, kad kaina jiems skaičiuojama neteisingai, gali keisti mokėjimo būdą. Galima mokėti už gyvenamojo ploto dydį arba bute registruotų žmonių skaičių.

Daugiabučiame name gyvenantys žmonės tvarką gali keisti tik susitarę su dauguma kaimynų. Tokį sutarimą reikia patvirtinti parašais ir protokolą pristatyti gyvenamąją teritoriją administruojančiai komunalinių paslaugų įmonei.

Tai yra tarpinis šios problemos sprendimas. Savivaldybėje jau sudaryta darbo grupė, kuri svarstys, kaip galima taisyti galiojančią sistemą. Tačiau pakeisti dabartinę tvarką, sutartis su šiukšlių vežėjais nėra taip paprasta.

Požeminiai keliai

– Rytais ir vakarais miestas dūsta nuo automobilių spūsčių. Anksčiau šias problemas siūlyta spręsti tiesiant tramvajaus linijas, aplinkkelius. Neseniai jūs į spūstis žvalgėtės iš sraigtasparnio. Kokių idėjų kilo danguje?

– Kai kas iš to pasiskraidymo šaipėsi, bet čia visai nėra ko juoktis. Sėdėdamas kabinete nieko gero nesugalvosi, o štai „pakabėjau” virš kai kurių probleminių Vilniaus sankryžų ir aiškiai pamačiau, ką reikia daryti. Skraidyti reikia kasdien, jau nurodžiau, kad kai kurie už transporto judėjimą atsakingi darbuotojai taip pat pakiltų į dangų per spūstis. Iš sraigtasparnio pamačiau, kad pagal automobilių srautus reikia reguliuoti kelių kryptį, probleminėse sankryžose keisti kai kuriuos judėjimą stabdančius ženklus.

Dabar vykdomais projektais spūsčių problemos sprendžiamos tik iš dalies. Žvelgiant į ateitį, mums reikia radikalių sprendimų – miestą kertančių greituminių magistralių, kurios galėtų būti po žeme, virš jos ar įspraustos. Be tokių kelių pražūsime. Galimybių tiesti tokius kelius studiją turėtų atlikti šveicarų kompanijos.

– Daugiau nei prieš mėnesį atšventėte buvimo Vilniaus miesto vadovu šimtadienį. Paprastai tiek laiko politikams suteikiama susipažinti su naujomis pareigomis, o vėliau jau pradedami skaičiuoti jų darbai. Sakykite, ką per pastarąjį mėnesį nuveikėte?

– Kokią čia revoliuciją per tiek laiko padarysi? Matėte, kaip visą šį laiką mūsų darbus stabdė opozicija: iš salės išeidavo, įrašus darydavo, prognozavo, kad mes išsilaikysime tik iki birželio. Žodžiu, darė viską, kad mums trukdytų, galiausiai ir 10 automobilių šiukšlėms išvežti vienai „Rubicon group” įmonei turėjome nupirkti.

Nėra darbų, kuriais didžiuočiausi, juk ne mažas vaikas. Dirbu sunkų juodą darbą, vienur pavyksta, kitur – ne. Atlikome savivaldybės administracijos reorganizaciją, nors mums daug kas trukdė. Dabar dalis darbuotojų pasikeis, dirbs tie, kurie norės ir kuriais bus galima pasiremti.

Važiuoja ne vyno gerti

– Pirmuosius naujosios tarybos darbo mėnesius lydėjo skandalai dėl įtarimų korupcija ir kyšininkavimu. Kaip manote, ar pavyks išsilaikyti poste ir sėkmingai dirbti?

– Miestui noriu tik gero. Kad ir kiek mane pultų, dirbsiu toliau ir visiškai nebijau, kad rytoj gali tekti palikti mero kėdę. Opozicija gali ieškoti naujo mero. Man svarbiausia, kad ramiai miegu.

– Gal prie ramaus miego ir poilsio šį mėnesį prisidėjo ir dažnos Vilniaus valdžios kelionės į užsienį? Opozicija įžvelgia rudens atostogas.

– Et, ta opozicija, nebeturi ko sakyti, tad prie vizitų kabinėjasi. Šveicarijoje buvau 4 dienas ir nuo ryto iki vakaro dalyvavau įvairiuose pristatymuose. Per juos kalbėta apie naujas viešojo transporto galimybes, kokie tramvajai, metro dabar gaminami, koks jų greitis ir t. t. Parsivežėme labai daug idėjų. Ir pavaldiniams sakau: „Važiuojate ne vyno gerti ar miesto apžiūrėti, o parsivežti idėjų.” Ilsėtis tikrai nevykstu. Man siūlo dešimteriopai daugiau vizitų, bet niekur nevažiuoju, nes manęs čia darbai laukia.