Iš pareigų atleista Rugsėjo 11-osios įvykius išgyvenusių žmonių draugijos vadovė penktadienį apkaltinta išpuolio aukų išdavyste. Žurnalistinis tyrimas atskleidė, jog moters ne kartą pasakota istorija apie išgyventą bokštų dvynių griūtį buvo išgalvota.
„Maniau, mudu buvome artimi draugai. Savo veiksmais ji išdavė ne tik mūsų draugystę, bet ir visą Rugsėjo 11-osios bendruomenę”, – teigė Richardas Zimbleris (Ričardas Cimbleris), kuris perėmė vadovavimą Pasaulio prekybos centro katastrofą išgyvenusiųjų tinklui.
Buvusi pirmininkė Tania Head (Tania Hed) iš valdybos buvo pašalinta trečiadienį. Kitą dieną dienraščio „The New York Times” pirmajame puslapyje pasirodė straipsnis apie tai, jog jos pasakojime apie išsigelbėjimą iš griūvančių bokštų dvynių rugsėjo 11 dieną „detalės tiesiog nesutapo”.
T.Head, pasakojusi apie tai, kaip 78 aukšte šliaužusi per dūmus ir ugnį, savanorio ugniagesio išgelbėta ir per įvykius netekusi sužadėtinio, buvo tapusi minižvaigžde. Ji dalijo interviu žiniasklaidai, dalyvavo rašant straipsnius, ją kvietėsi universitetų konferencijos.
Tačiau kai ji tris kartus atšaukė interviu su dienraščiu, redaktoriai liepė žurnalistams kruopščiau patyrinėti jos istoriją. Žurnalistų aptikti nesutapimai sukėlė žmonių, tokių kaip R.Zimbleris, nusivylimą ir nepasitikėjimą.
„Nebuvo jokių priežasčių jos istorija abejoti”, – teigė R.Zimbleris, prie išgyvenusiųjų bendruomenės prisijungęs 2005 metais, kai T.Head buvo viena iš pirmininkaujančių.
„Ji atrodė įtikinamai. Jos nudegimo randais išmarginta ranka atrodė sunkiai sužeista, o pasakojimas buvo labai labai realus. Be to, kodėl turėčiau abejoti vienos iš organizacijos vadovių pasakojimu?”, – klausė R.Zimbleris, kuris tuo metu, kai į bokštus dvynius įsirėžė teroristų užgrobti lėktuvai, buvo savo biure kitoje gatvės pusėje.
Aaronas Zimmermanas (Aronas Cimermanas), Niujorko rašytojų sąjungos vadovas, kuris tragedijos dalyvių išgyvenimų knygose išspausdino du T.Head eilėraščius, kaltinimus jai pavadino „labai labai liūdnais”.
Jis taip pat teigė neturėjęs net mažiausio įtarimo, jog T.Head galėjo būti apsimetėlė.
„Pirmasis jausmas, apimantis dirbant su žmonėmis, kurie išgyvena tragedijas, patiria traumų ar praradimų, yra gailestis, o ne įtarumas… Bendraujant su ja nekilo net mažiausių įtarimų”, – teigė su T.Head ne kartą susitikęs A.Zimmermanas.
R.Zimbleris bando suprasti, kas paskatino T.Head sukurti Rugsėjo 11-osios įvykius išgyvenusią asmenybę.
„Negali būti net kalbos apie pinigus. Galiu pasakyti iš savo patirties, jog ji išleido daugybę savo pinigų… Tai buvo padaryta ne dėl finansinės naudos”, – įsitikinęs jis.
Psichologė Bella DePaulo (Bela Depolo) teigė, jog T.Head tikriausiai „tai padarė, siekdama kažko gilesnio”.
„Ji norėjo to paties, ko trokšta dauguma melagių… kad žmonės pradėtų į juos kitaip žvelgti, kad mylėtų, gerbtų bei rūpintųsi jais”, – CBS televizijai teigė Santa Barbaroje esančiame Kalifornijos universitete dėstanti B.DePaulo.
T.Head po straipsnio „The New York Times” nebendravo nė su vienu išgyvenusiųjų grupės narių, teigė R.Zimbleris.
Dėl komentarų nepavyko susisiekti nei su T.Head advokate, Stephanie Furgang Adwar (Stefani Furgang Advar), nei su dviem dienraščio reporteriais, kurie parengė straipsnį.