Ant Žaliojo kalno, netoli stoties turgaus, pastatyto kryžiaus vietoje – dabar tik duobė. Kauniečiai puolė skambinti į policiją ir žurnalistams, piktindamiesi, kad kažkas pavogė politinių kalinių ir tremtinių statytą kryžių.
„Ne, niekas jo nepavogė. Parsivežiau namo restauruoti”, – sakė Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos narys Pijus Krušinskas, pats prieš keliolika metų pastatęs šį kryžių.
Anot jo, skambinę žmonės, policijos pareigūnai taip pat klausė, ar kryžius dingo. „Nuvažiavau į vietą ir radau jį. Tačiau jis buvo beveik nuverstas, negražiais žodžiais aprašinėtas. Dabar namuose restauruoju, ieškau detalių, medžiagų. Reikia iki Birželio 14-osios (tuomet minima Gedulo ir vilties diena) viską sutvarkyti, nes tą dieną paprastai dedamos gėlės prie šio kryžiaus”, – sakė P.Krušinskas.
Vieta atminimui įamžinti dar 1990 metais pasirinkta neatsitiktinai. „Nuo kalno puikiai matosi ta geležinkelio vieta, kurioje lietuviai buvo grūdami į vagonus ir vežami į Sibirą”, – paaiškino P.Krušinskas.