Šiandien paskutinė Lietuvos nacionalinės rinktinės stovyklos diena. Rytoj 19:00 valandą „Vėtros” stadione mūsiškiai draugiškame mače susirungs su Baltarusijos vienuolike.
Komandos dienotvarkė:
09:00 Kėlimas
09:15 Pusryčiai
10:00 Susirinkimas – vaizdajuosčių peržiūra
13:00 Pietūs
14:00 – 16:00 Poilsis
17:15 Kava, arbata
17:30 Išvykimas į treniruotę
18:00 Treniruotė „Žalgirio” stadione
20:00 Vakarienė
23:00 Poilsis, miegas
Nacionalinės rinktinės vyriausias strategas Algimantas Liubinskas ne kartą teigė, kad Pasaulio čempionato atrankos ciklo rungtynėms su Serbijos ir Juodkalnijos ekipa didžiausią nerimą trenerių štabui kelia problemos atakuojančioje grandyje. Dėl raudonų kortelių pagrindiniai rinktinės snaiperiai Tomas Danilevičius ir Robertas Poškus galės padėti komandai tik dvikovoje su Bosnijos-Hercegovinos ekipa.
Būtent todėl Futbolas.lt pakalbino du atakuojančius žaidėjus – šiame atrankos cikle ekipai dar neatstovavusį Dmitrijų Guščiną bei rinktinės naujoką „ekranietį” Mantą Savėną. Abudu futbolininkai tvirtina pasiruošę konkuruoti dėl vietos vienuolikėje.
Dmitrijaus Guščino aistruoliai seniai nematė ginančio Trispalvę. Vokietijoje rungtyniaujantis puolėjas buvo patyręs sunkią kelio traumą, dėl kurios rinktinės draugams negalėjo pagelbėti. Tačiau žaidėjas prisipažino nusimindavęs, jog negaudavo pakvietimo į reprezentacinę rinktinę tuomet, kai žaizdos jau buvo išgydytos.
„Kiekvienam futbolininkui galimybė atstovauti šalies komandai yra didžiulė garbė, todėl gavęs šansą įsitvirtinti ekipoje, stengsiuos nenuvilti rinktinės strategų už suteiktą pasitikėjimą”, – kalbėjo futbolininkas.
2006 metų Pasaulio čempionato atrankos ciklo varžybose žaidėjas nė karto nedalyvavo rinktinės stovyklose, tačiau prisipažino, sekęs komandos draugų pasirodymus. „Nuoširdžiai pasakius, komandos rezultatais rungtynėse su pasaulio futbolo grandais likau maloniai nustebintas. Didžiuojuosi lietuvių kovingumu ir nugalėtojų charakterių”, – atviravo žaidėjas.
– Kaip vertinate rinktinės pasirengimą artėjančiai dvikovai su baltarusais?
– Per tirs-keturias treniruotes neįmanoma šimtaprocenčiai suburti komandą, nes gerai ekipai suformuoti reikia kelių metų kryptingo darbo. Tačiau visi į stovyklą atvykę futbolininkai – profesionalai. Dėjome maksimaliai pastangas susitikimui pasiruošti. Per kelis metus, per kuriuos nebuvau atvykęs į rinktinę, treniruočių sąlygos žymiai pagerėjo. Futbolininkai apgyvendinti puikiame viešbutyje, o treniruotis „Vėtros” stadiono vejoje vienas malonumas.
– Po rungtynių su Baltarusija rinktinės laukia kova prieš serbų ekipą. Ar Jūs pasiruošęs mušti įvarčius?
– Nuolatos šią procedūrą atlieku klubo pirmenybėse. Kodėl turėčiau sutrikti prieš serbų vartininką? Man tekdavo nuginkluoti ir Vokietijos „Bundeslygos” vartų sargus. Žinoma, nacionalinių rinktinių lygyje komandų meistriškumas aukštesnės klasės, bet baimės jokios tikrai nėra.
Kitas puolėjas, Panevėžio „Ekrano” kapitonas Mantas Savėnas, kaip ir Dmitrijus, tvirtina nebijantis konkurencijos ir pasiruošęs įrodyti treneriams, jog yra vertas vietos nacionalinėje komandoje.
– Mantai, pakvietimo į nacionalinę rinktinę laukėte jau kelis metus. Kada sužinojote esąs pakviestas ir kokia buvo Jūsų pirmoji reakcija?
– Šia fantastiškai žinia mane pradžiugino „Ekrano” vyriausias treneris Virginijus Liubšys. Svarbiausia, mane jis informavo gerokai anksčiau, negu į klubą atėjo pakvietimas, todėl dar kurį laiką gyvenau malonioje nežinioje, ar tikrai pagaliau sulaukiau akimirkos dalyvauti nacionalinės rinktinės stovykloje.
– Anot Lietuvos futbolo specialistų, Mantas Savėnas jau seniai privalėjo treniruotis su stipriausiais šalies žaidėjais. Ką apie tai manote?
– Spaudoje tekdavo prisiskaityti įvairių, tarytum iš manęs sklidusių nepasitenkinimo, jog nesu kviečiamas į šalies komandą, žodžių. Pradžioje žurnalistai tenkinosi kukliais pasisakymais, pvz., „norėčiau atstovauti Lietuvai”, o neseniai viename laikraštyje – iš mandagumo neminėsiu pavadinimo – atsirado straipsnis pavadinimu „Nežinau, kaip dar turėčiau žaisti, kad A.Liubinskas atkreiptų į mane dėmesį”. Ką po tokių pareiškimų apie Mantą Savėną pagalvojo futbolo aistruoliai, gerbiantys rinktinę, ir komandos trenerių štabas? Nei vieno šios „operos” žodžio, skelbto spaudoje, nesu sakęs. Neturiu net tokių minčių. Jei nacionalinės rinktinės strategai iki šiol nekvietė manęs į komandos stovyklas, vadinasi buvau nevertas tos vietos. Bet patekęs tarp komandos kandidatų, kausiuos dėl pozicijos vienuoliktuke.
Vis dėlto tokio rango varžybose futbolininkai privalėtų asmeninius interesus atidėti antram planui, nes pagrindinis nacionalinės rinktinės tikslas – garbingai atstovauti Lietuvai. Aišku, ir konkurencija yra sveikas dalykas – skatina žaisti su didesniu atsidavimu ir suteikia kovingumo.
– Kam skirtumėte pirmąjį pelnytą įvartį, įmuštą vilkint Lietuvos nacionalinės rinktinės marškinėlius?
– Žmonai Ingridai, sūnui Patrikui ir visiems šeimos nariams.
Natalija Ivanova