Mūsų išsilaisvinimo laikotarpiu girdėdavom vakarietiškų patarimų nusileisti M.Gorbačiovui, prisitaikyti, susišaldyti arba susimoratorinti. Vienas apsikeitimas nuomonėmis buvo ypač įsimintinas:
– Suprantate, Gorbačiovas negali prarasti veido.
– O mūsų veidas?
– Matote, didelės šalies veidas didesnis.
Praėjo 17 metų, ir vėl girdime patariant: Lietuvai esą lengviau prisitaikyti prie Rusijos, nei Rusijai prie Lietuvos. Tarptautinių mokslų lietuvišką studentiją taip švietė dabartinis Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos pirmininkas: „Lietuva maža, tai jums lengviau.”
Estija, beje, dar mažesnė, bet orumo ir savarankiškumo turi daugiau. Tiesiog nenorėjo, kad po jos teritorinius vandenis ir šelfą naršytų „Gazprom”, kuriam Rusijos įstatymas jau suteikė teisę turėti ir naudoti privačią (!) kariuomenę. Estai to nenorėjo ir pasakė: „Ne.” Kažkaip nepažvelgė į didelį veidą, nepasilengvino.
Tačiau dar svarbesnė garbingo Lietuvos svečio minčių esmė. Priėmus šią mąstymo kryptį mat ir Europai bus „lengviau” prisitaikyti prie Rusijos (tai jau vyksta), negu Rusijai tapti europietiška valstybe. Tik nereikėtų Lietuvai pirmai skubėti, kaip čia sėkmingiau surusėtų ir politika, ir pramogų verslas, ir šiaip smegenys. V.Putinas juk nurodė Didžiajai Britanijai „pasikeisti smegenis” ir nereikalauti žmogžudžio išdavimo, tai žiūrėkit, Lietuva jau seniai tokių dalykų nereikalauja. Ponas Rene van der Lindenas galėjo pagirti. Tuo metu – pasitikint „Delfi” citata – yra pareiškęs: „Jei Europa kalba apie žmogaus teisių padėtį Rusijoje, tai reiškia kišimąsi į jos vidaus politiką.” Brežnevo laikais Vakarai nepriimdavo tokių Maskvos nuostatų. Dabar jas transliuoja pati „Europa”, tad smegenys bemaž jau pakeistos.