Litas – savas, bet brangus

Lietuviai tebėra itin konservatyvūs kalbant apie pinigus – palyginti su kitomis Baltijos šalimis, esame iš tų, kurie daugiausiai skolinasi nacionaline valiuta.

Skolinamės litais

Latvijos komercinių bankų asociacijos duomenimis, Lietuvoje nacionaline valiuta suteiktų kreditų dalis bendrame šalies bankų paskolų portfelyje pirmąjį pusmetį siekė 51,5 proc. Latvijoje latais buvo paimta tik 16,4 proc. paskolų, Estijoje kreditai nacionaline valiuta sudarė 21,7 proc.

„Hansabanko” Būsto finansavimo departamento direktorė Žana Kovšova tikino, kad ypač daug skolintasi litais iki 2006-ųjų gegužės, kol buvo tikimasi euro įvedimo. Tuomet net 66 proc. visų „Hansabanko” paskolų buvo išduota litais, o 34 proc. – eurais.

„Skolintis litais skatino beveik vienodos palūkanos. Todėl besiskolinantieji litais šiek tiek išlošdavo, nes nereikėjo mokėti konvertavimo mokesčio”, – kalbėjo Ž.Kovšova.

Tendencijos keičiasi

Tačiau paaiškėjus, kad euras nebus įvestas, padėtis pamažu ėmė keistis. Dabar apie 40 proc. „Hansabanko” paskolų išduodama eurais, tai sudaro 55 proc. visų paskolų sumos. Daugiau skolintis eurais paskatino didėjantis palūkanų normos skirtumas: skolintis litais tapo daug brangiau nei eurais. Palūkanų skirtumo nebekompensuoja ir konvertavimo išlaidos.

Šiuo metu vidutinė paskola siekia 300 tūkst. litų. Jei ji paimta litais, pasak Ž.Kovšovos, palūkanų per metus būtų sumokėta 1200–1300 litų daugiau nei paėmus paskolą eurais. Tą pačią sumą pasiskolinus eurais, o darbo užmokestį gaunant ir palūkanas mokant litais, per metus konvertavimo mokesčio susidarytų tik 10 litų.

„Šiuo metu vienareikšmiškai labiau apsimoka skolintis eurais”, – tvirtino Ž.Kovšova.

Atotrūkis normalus

Rekordinis atotrūkis tarp palūkanų litais ir eurais buvo pasiektas po finansų sektorių sukrėtusios JAV nekilnojamojo turto ir antrinės paskolų rinkos krizės. Rugsėjo 12-ąją pasiektas ir aukščiausias palūkanų litais lygis – 5,72 proc. Šiuo metu 6 mėnesių vidutinės tarpbankinės palūkanų normos, kuriomis bankai pageidauja skolinti lėšų litais kitiems bankams (VILIBOR), siekia 5,59 proc., to paties laikotarpio LIBOR eurais tėra 4,73 proc.

„Hansabanko” ekspertė, atotrūkį tarp palūkanų litais ir eurais vadina sveiku. „Palūkanos eurais ir litais buvo suvienodėjusios dėl laukiamo euro įvedimo”, – sakė ji.

Nors palūkanų litais ir eurais skirtumas gali mažėti, tačiau susilyginti, kaip buvo prieš metus, neturėtų – skolintis litais bus brangiau ir ateityje.

Mitai ir legendos

Tarp gyventojų vis dar sklando nemažai mitų, kurie skatina skolintis litais. Kai kurių manymu, prieš euro įvedimą litas bus atsietas nuo euro ir gali nuvertėti. Ž.Kovšova paneigė tokius gandus. Lietuvos bankas yra numatęs, kad litas bus susijęs su euru iki pat valiutos keitimo momento.

„Daugelis klientų rūpinasi, kaip grąžinti paskolą ir nesiima ieškoti galimybių apgauti banką ar pasipelnyti iš susidariusios padėties”, – kalbėjo pašnekovė.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , .

1 atsiliepimas į "Litas – savas, bet brangus"

  1. keitimas

    Lietuvos bankas yra numatęs, kad litas bus susijęs su euru iki pat valiutos keitimo momento.
    O apie keitimo momenta neuzsimenama

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.