Europos Sąjungos (ES) vadinamojo dešimtuko šalys (ES-10), į bendriją įstojusios 2004 metais, dar turi daug neišnaudotų galimybių, nes iki šio rugsėjo jos įsisavino 45 proc., arba mažiau nei pusę ES biudžete joms numatytos struktūrinių ir Sanglaudos fondų paramos, teigia už finansinį programavimą ir biudžetą atsakinga ES komisarė Dalia Grybauskaitė.
Vis dėlto 2006 m. išlaidų analizė rodo, kad ES-10 šalys laipsniškai tampa visateisės ES finansinių programų dalyvės – ES biudžeto pinigų srautai į šias šalis kasmet didėja. Per 2004-2006 m. ES-10 skiriama finansinė parama padvigubėjo. „Visoms ES-10 šalims 2006-ieji pateikė išties unikalių finansinių galimybių, visos jos gavo iš ES biudžeto ir panaudojo daugiau paramos nei ankstesniais metais, tai yra džiuginanti tendencija”, – sakė ES komisarė.
Europos Komisijos pirmadienį paskelbtoje „2006 m. ES biudžeto ataskaitoje” atsispindi ES išlaidų struktūros pokyčiai, didėjančios investicijos į ekonomikos konkurencingumą ir nuosekliai augančią finansinę paramą naujosioms narėms.
ES biudžeto išlaidos 2006 m. siekė 106,6 mlrd. eurų, o išlaidos ekonomikos konkurencingumui skatinti, palyginus su 2005 m., padidėjo 19 procentų. Ekonomikos augimą ir darbo vietų steigimą spartinančioms programoms buvo išleista 37 proc. biudžeto, 35 proc. jo lėšų teko tiesioginėms išmokoms ir rinkos reguliavimo priemonėms žemės ūkyje, šiek tiek daugiau nei 12 proc. – kaimo plėtrai.
„Per vienerius metus beveik penktadaliu padidėjusios išlaidos ekonomikos konkurencingumui skatinti – neabejotinai gera žinia. Ji patvirtina, kad Europa nuosekliai laikosi pasirinktos krypties investuoti į pažangą: į ekonomikos plėtrą, spartesnį augimą ir konkurencingumą”, – sakė D. Grybauskaitė.
Anot jos, 2007-ieji gali būti pirmieji metai, kai ES-10 šalims, iš jų ir Lietuvai, gali būti pradėta taikyti vadinamoji „n+2” taisyklė, reikalaujanti „nurašyti” numatytas, tačiau šalies nepanaudotas lėšas. ES-15 šalys per 2003-2006 m. laikotarpį jau yra praradusios 753 mln. eurų.
Naujoji 2007-2013 m. finansinė perspektyva numato dar didesnius paramos srautus. Anot D. Grybauskaitės, „jei norima maksimaliai išnaudoti unikalią finansinę situaciją, paramos įsisavinimo tempai šalyse turėtų augti sparčiau – lygiagrečiai biudžeto teikiamoms galimybėms”.
Lietuva iš ES biudžeto 2006 m. gavo 799,8 mln. eurų paramos, iš jos daugiausiai – beveik 309 mln. eurų – atiteko žemės ūkiui. Palyginti su 2005 m., žymiai padidėjo šalyje panaudota vidaus politikai skiriama finansinė parama – šiai sričiai Lietuvoje pernai išleista beveik 228 mln. eurų (2005 m. – 145,5 mln. eurų). Sanglaudos politikos ir struktūrinėms priemonėms (struktūriniai ir Sanglaudos fondai) Lietuvoje pernai panaudota 192 mln. eurų, o 2005 m. – 158 mln. eurų.
„Džiugu, kad per 2004-2006 m. Lietuva sugebėjo panaudoti beveik 2 mlrd. eurų ES paramos. Jau matome daugybę pavyzdžių, kai sumaniai investuoti Europos pinigai davė akivaizdžios naudos Lietuvos žmonėms, šalies infrastruktūros plėtrai, verslui mieste ir kaime”, – sakė D. Grybauskaitė. Nuo 2004 metų iki šio rugsėjo Lietuva taip pat panaudojo 45 proc. struktūrinių ir Sanglaudos fondų paramos.
Europos Komisija yra pateikusi 2008 m. biudžeto projektą. Jeigu jam pritars Europos Parlamentas ir šalys narės, šiame biudžete naujosioms narėms struktūrinių ir Sanglaudos fondų dalis sieks ne mažiau kaip 47 proc., o 2005 m. naujokėms teko vos 10 proc. šių fondų.