Yra tokia liga „islamofobija”…

Kas yra mečetė? Jeigu tokį klausimą praeiviams pateiktų televizijos laidos „Klausimėlis” žurnalistas, jis greičiausiai išgirstų užtikrintą atsakymą – tai vardas, toks, kaip Mečys, tik moters. Neblogai būtų… Šitaip mes savaip, lietuviškai, išspręstume pasaulinę civilizacijų harmonijos problemą, gal ir islamo integracijos Vakaruose klausimą. Deja…

Yra tokia liga „islamofobija”. Jos aukos bijo islamo. Sergančiųjų yra ir Lietuvoje. Keisčiausia, kad ligonių mūsų šalyje, matyt, šimteriopai daugiau nei pačių musulmonų. Pakanka parskrieti žiniai apie teroro aktą, ir interneto komentaruose aptiksi šimtus sergančiųjų. Šiomis dienomis sužinojome, kad Vilniuje musulmonai ketina statyti mečetę. Liga paūmėjo.

Sveiki atvykę į Europos Sąjungą. Čia įvairios fobijos neskatinamos, nes suvokiama, kad kolektyvinės atsakomybės už atskirų fanatikų nusikaltimus nebūna. Anokia čia grėsmė? Būtų galima suprasti dalies tautiečių pyktį, jeigu Lietuva „importuotų” iš Londono ar Paryžiaus išvytą radikalų ir smurtą propaguojantį islamo šventiką, kuris čia imtų skleisti teroristines erezijas.

Europos Sąjungos šalies sostinėje tiesiog išdygs pirmoji mečetė… (Visoje Lietuvoje dabar jų yra keturios.)Ne bet kokioje sostinėje, o Vilniuje, garsiame savo religine ir kultūrine tolerancija. Tiesa, įvairios vilniečių kartos skirtingai suvokdavo šią toleranciją. Po karo Vilniaus gyventojų sudėtis pasikeitė iš esmės, tad pasikeitė ir jo gyventojų tolerancijos samprata.

Kartais jautiesi kaip kreivų veidrodžių karalystėje. Kai per visuomeninį radiją transliuojama daina apie ketinimą nušauti labai konkretų nacionalinio lygio politiką, dalis visuomenės nuomonės formuotojų apkursta ir laiko tai nekaltu paišdykavimu, praleisdami pro ausis, kad – pasikartosiu – daina yra apie ketinimą nušauti labai konkretų nacionalinio lygio politiką. Žalos ar grėsmės priimtoms europinėms normoms tarsi nebūta. O kai ateina žinia apie planus statyti Vilniuje vienos iš pasaulinių religijų šventyklą, atsiranda proto šviesulių, kurie tarp šventyklos ir terorizmo rašo lygybės ženklą.

Lietuviai nepagarsėjo kaip agresyvūs kitų tautų atžvilgiu. Bet kompleksų turime. Antisemitizmas dar rusena. Beje, tarp elito atstovų taip pat. Nepasitikime pietiečiais.

Esama ir keistesnių kompleksiukų: įstatymų leidėjai metodiškai pliekia Rusiją ir baigia įteigti, kad geras lietuvis yra Rusijos nekenčiantis lietuvis, o paklaustas, kokią tautą vertina palankiausiai, kas antras lietuvis nurodo rusus…

Kiek kainuoja tautinis ar religinis sterilumas? Štai klausimas, kurį reikia kelti, ir prisiminti nesenos istorijos pamokas. „Islamo-ruso-kseno-fobijų” apsėstiesiems taip pat galima priminti antikos filosofo Senekos patarimą: „Jei nori nebijoti nieko, žinok, kad bijoti galima visko”. Kai pasaulis susitraukė iki globalaus kaimo, pats laikas keistis. Žinoma, keistis visiems, islamui irgi, ypač islamui, kuris jau įleido šaknis Vakaruose, bet dar nesiintegravo juose – bet tai atskiro komentaro tema.

Algirdas Paleckis