Mane visada stebina žmonės, kurie, pasiryžę skirtis, sako: „Pagaliau atgausiu laisvę.” Kodėl tiek daug žmonių skyrybas sieja su laisve? Nejau santuoka yra laisvės priešingybė?
Taip, daugeliu atvejų yra būtent taip, ir dėl daugybės priežasčių.
Sutuoktiniai jaučiasi nelaisvi todėl, kad nuolat stengiasi įrodyti vienas kitam savo tiesą, nuogąstaudami būti nesuprasti. Jie įsitikinę, kad artimieji vienas nuo kito negali turėti paslapčių, reikalauja pasiaiškinimų, rengia tardymus. Manoma, kad kuo daugiau vienas apie kitą žinome, tuo tvirtesnė meilė. Deja, tokią „meilę” purto stresai ir sekina priklausomybė.
Laikykite juos draugais
Dirbdamas su tėvų grupėmis, aš visada siūlau jiems prisiminti, kaip jie bendrauja su savo draugais. Pavyzdžiui, jeigu draugas išpiltų ant stalo pieną, jie veikiausiai pasakytų: „Nieko tokio, aš tuoj nuvalysiu.” Bet jeigu tai padarytų vaikas…
Žiūrėkite į šeimos narius kaip į savo draugus. Puikūs Emersono žodžiai iš jo esė „Draugystė”: „Draugas – tai žmogus, kurio akivaizdoje galiu galvoti garsiai.”
Per ilgą savo praktiką susipažinau su daugybe šeimų, tačiau labai nedaugelyje jų draugystė buvo kasdienių santykių kriterijus.
Venkite paniurėlių
Gyvenime daug skausmo, sakė amerikiečių rašytoja Linda Sigurni, tačiau žmogaus protas net ir kančioje gali išvysti šviesą bei Dievo apvaizdą – ir tai yra neišsenkantis skausmo priešnuodis.
Beviltiški paniurėliai savo chroniškas kančias laiko prasmingomis. Tačiau ne tai blogiausia. Dar blogiau, kad jie jaučia pasitenkinimą įtraukdami kitus į savo niūrų pasaulį.Išmintingiausias santykių su tokiais žmonėmis būdas – laikytis nuo jų atokiau.
Jeigu norite judėti pirmyn ir mėgautis gyvenimu, apsupkite save laimingais veidais. Tie, kuriems patinka skųstis ir keikti pasaulį, nebus jums patikimas ramstis. Žinoma, jūs galite pasiūlyti pagalbą bėdžiui, tačiau neverta nuolat būti tarp žmonių, kurių mėgstamiausia veikla – gadinti kitiems nuotaiką.
Jeigu kam nors patinka būti niūriam, nesistenkite jo perkalbėti. Palikite jį mėgautis savo liūdesiu vieną. Žmonės, kurie įtikėjo, kad jiems „viskas jau baigta”, reikalauja, kad kiti suprastų jų bėdas, tačiau visada atmeta to supratimo pastangas.
Jeigu jūs susiesite save su beviltiškai niūriu žmogumi, jūs visuomet būsite aprūpintas blogomis žiniomis: apie jums nepažįstamų žmonių ligas ir mirtį, vakarykštes katastrofas, bjaurų orą, vagis politikus, nustekentą ekonomiką ir t.t. Jūs nuolat klausysitės aiškinimų, kodėl jis negali padaryti to ir ano, kad ką nors pakeistų savo gyvenime. Klausydamiesi šių istorijų, jūs pritariate tokiam elgesiui. Todėl verčiau mandagiai pasišalinkite. Geriau tapkite „nemaloniu pokalbininku” negu aukos auka.
„Aš tavęs nesuprantu”
Pretenzijos „Aš tavęs nesuprantu” variacijų yra daugybė, tačiau jų tikslas – vienas: priversti jus pakeisti savo elgesį taip, kaip nori pokalbininkas.
Pateiksiu keletą pavyzdžių, kuriuos parinkau iš daugybės savo susitikimų su pacientais.
„Tu mane įžeidei.”
Saugokitės žmonių, kurie greiti įsižeisti. Jie stengiasi, kad jūs pasijustumėte nepakenčiamas, ir šitaip verčia keisti savo elgesį jų naudai.
„Tu slepi nuo manęs, ką iš tikrųjų galvoji.”
Tai bandymas atimti iš jūsų teisę į privatumą. Jeigu pasakysite, ką iš tikrųjų galvojate, jus veikiausiai ims įtikinėti, kad taip galvoti negalima.
„Tu nežinai, kaip aš kenčiu.”
Jums norima pasakyti, jog turėtumėte jaustis nepatogiai nesuprasdamas svetimos kančios. Tai bandymas pakeisti jūsų elgesį sukeliant kaltę.
„Privalai manęs atsiprašyti.”
Taip stengiamasi priversti kitą žmogų pasakyti tai, ko jis iš tikrųjų negalvoja. Šiuo atveju patenkate į situaciją, kai negalite atsiprašyti, net jeigu manote, jog tai būtina, nepaklusdamas kito valdžiai.
„Nieko panašaus nesu girdėjęs.”
Šioje frazėje dominuoja nepasitikėjimo elementas. Jums bandoma pasakyti, jog jums nepritariama, todėl jūs – neteisus ir privalote paklusti nepritariančiųjų požiūriui.
„Kaip tu, būdamas išsilavinęs/ sveiko proto žmogus, gali daryti tokius dalykus?”
Ši frazė minėtą taktiką papildo bandymu sukelti kaltės jausmą, paslėptu pagyrime.
„Negaliu patikėti, kad leidi sau taip daryti, kai aš…” .
Šią frazę girdite, kai ruošiatės daryti tai, kas neįeina į kito žmogaus sudarytą tvarkaraštį – žmogaus, kuris turi savo nuomonę apie tai, ką jūs privalote daryti.
„Padaryk tai dėl manęs.”
Jeigu pokalbininkas, bendraudamas su jumis, suvokia, kad jo apeliavimas į jūsų supratingumą neduos vaisių, jis tiesiog pasinaudoja prašymu padaryti tai, ko jūs nenorite daryti, tačiau, jo manymu, turėtumėte padaryti jo malonumui.
Neutralizuokite manipuliacijų taktiką
Kai tik pajusite, jog susierzinote, baikite ginčą.
Bet koks bandymas pasiaiškinti turi būti padiktuotas jūsų paties noro, o ne kitų žmonių reikalavimo. Kai jūs leisite kitiems suprasti, jog jie veltui tikisi sulaukti iš jūsų pasiaiškinimų vos pareikalavę, jie liausis jums primetinėję šią pareigą.
Išmokite ignoruoti reikalavimus pasiaiškinti, diktuojamus jums nepažįstamų žmonių.
Jie nesupras jūsų netgi tuomet, kai viskas bus parašyta jums ant kaktos. Todėl nė nesitenkite. Pasitraukite ir išmeskite tai iš galvos, kaip išjungiate pakyrėjusį radiją.
Užkirskite kelią bandymui sugadinti jums nuotaiką.
Jeigu pajutote, kad kažkas bando jums užkrauti dalį savo kančių, pasakykite: „Matau, kad jums reikalinga kompanija, tačiau esu nusprendęs dvi pastarąsias valandas pailsėti nuo negatyvios informacijos.” Taip leisite žmonėms suprasti, kad jie turi gerbti ir jūsų asmeninį gyvenimą.
Priimkite aplinkinių polinkį kabinti kitiems etiketes kaip duotybę.
Nesileiskite išmušamas iš vėžių. Jeigu jus pavadino tokiu arba anokiu, nieku gyvu neparodykite, jog jus tai sujaudino. Tokiu būdu etiketės taps beprasmiškos ir jų klijuotojai nutils. Jeigu jūs įsivelsite į ginčą, žmonės jums klijuos etiketes dar dažniau.
Pasinaudokite priešininko jausmų demaskavimo strategija.
„Jūs, matau, labai susierzinęs, todėl kalbate taip tik tam, kad ir aš susierzinčiau.” Leiskite žmogui suprasti, kad jūs matote, ką jis jaučia.
Nebendraukite su žmonėmis, kurie mano, jog turite jaustis blogai dėl to, kad jiems nepatinkate.
Pasaulyje yra daugybė žmonių, kuriems jie nejaučia simpatijos. Nebūtina, kad jie jaustų simpatiją jums. Lygiai kaip ir jūs – jiems.
Nedarykite to, kas jums nepatinka, tik todėl, kad antraip liksite nesuprastas. Tam tikras tarpusavio nesusikalbėjimas yra natūralus ir nereiškia nei žmogaus, nei tarpusavio santykių patologijos. Kai kas nors sako, jog nesuprato jūsų, tiesiog patraukite pečiais arba nusišypsokite. Arba pacituokite genialųjį Emersoną: „Būti mįslingam – tai būti didžiam.”
Dr. Wayne W. Dyer, psichologas