Vis dar gyvi prisiminimai apie Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės bronzinę pergalę praėjusį sekmadienį Ispanijoje pasibaigusiame Europos čempionate.
Bronzos medalius parsivežusioje komandoje dirbo ir klaipėdietis – „Neptūno” krepšinio klubo masažuotojas Aleksandras Bogdanovas.
Jau penkioliktą sezoną su neptūniečių ekipa dirbantis masažo specialistas mielai sutiko pasidalinti patirtais įspūdžiais Ispanijoje.
Sakykit, kaip patekote į rinktinę? Galbūt jus protegavo vienas iš rinktinės trenerių R. Kuncaitis, su kuriuo keletą metų dirbote „Neptūne”?
Nesigilinau, kaip ten viskas buvo. Girdėjau, kad ilgametis rinktinės masažuotojas J. Petkevičius dėl užimtumo „Lietuvos ryto” komandoje atsisakė padėti rinktinei. Todėl buvo ieškoma kito žmogaus. Ko gero, R. Kuncaitis, geriausiai žinojęs mano sugebėjimus, pasiūlė mano kandidatūrą. Ilgai nedvejojęs sutikau pirmąkart išbandyti save per tokio lygio varžybas. „Neptūno” klubo vadovybė geranoriškai išleido mane į čempionatą. Su rinktine pradėjau dirbti nuo treniruočių stovyklos Druskininkuose.
Ar labai skiriasi darbas rinktinėje ir „Neptūne”?
Labai. Darbas rinktinėje yra žymiai intensyvesnis – pradedant buitiniais ir baigiant medicininiais reikalais. Mano darbas Ispanijoje prasidėdavo nuo 8 val. ryto, o baigdavosi po vidurnakčio. „Neptūne” darbo grafikas daug paprastesnis, nėra tokios įtampos, kuri mane slėgė Ispanijoje.
Su kuriuo rinktinės žaidėju jūsų medikų komanda turėjo daugiausiai problemų?
Džiaugėmės, kad nė vienas iš krepšininkų nieko nesusilaužė, niekam neplyšo raumenys. Žodžiu, žaidėjai išvengė rimtų traumų. Na, o smulkių traumelių, raumenų patempimų buvo. Net tris mikrotraumas – dvigalvio raumens, kelio sąnario ir kirkšnies – turėjo Š. Jasikevičius. Tačiau šį žaidėją pastatėme ant kojų ir jis sėkmingai žaidė.
Kokia atmosfera vyravo rinktinėje?
Net nesitikėjau – puiki. Galvojau, kad pateksiu į pasikėlusių milijonierių atmosferą. Juk rinktinėje buvo didelius pinigus NBA ir geruose Europos klubuose uždirbantys krepšininkai. Tačiau pasirodo, kad jie tokie pat paprasti, žemiški žmonės. Neįsivaizduoju rinktinės be broliukų (brolių Lavrinovičių). Jie ne tik aikštelėje kovotojai, bet ir už jos ribų puikūs žmonės. Galiu šiuos dvynius pavadinti net komandos siela. Jų humoras sunkiais momentais gerokai pakeldavo visos komandos nuotaiką. Svarbiausia, kad jų „bajerius” suprasdavo visi be išimties komandos nariai.
Minėjote, kad čempionato metu buvote labai užsiėmęs. Vadinasi, Ispanijos nematėte.
Mačiau, bet tik pro autobuso langą – vykstant į varžybas ir grįžtant iš jų. Kitaip ir negalėjo būti. Juk į Ispaniją vykau dirbti, o ne pramogauti. Ištrūkdavau tik į prie viešbučio esantį baseiną išsimaudyti.
Iš arti matėte ir kitų rinktinių gyvenimą. Ar jis daug skyrėsi nuo mūsų komandos ritmo?
Nežinau. Manau, kad kiekviena komanda turėjo savo tvarkaraštį ir pagal jį dirbo. Madride gyvenome viename viešbutyje, kartu valgėme. Išskirtines sąlygas turėjo tik ispanai. Jie buvo atsiriboję nuo kitų rinktinių aplinkos. Anksčiau aš tik per televizorių mačiau ryškiausias Europos krepšinio žvaigždes D. Novickį, P. Gasolį, T. Parkerį, A. Kirilenką ir kitus. Ispanijoje jie buvo šalia manęs. Tai buvo ne sapnas.
Namie žaidę ispanai turėjo tenkintis „tik” sidabro medaliais. Kokia buvo vietos sirgalių nuotaika?
Matėte Ispanijos krepšininkų veidus po pralaimėtų finalinių rungtynių rusams? Sirgalių veidai buvo tokie patys. Viskas buvo paruošta šventei, kurią turėjo papuošti ispanų aukso medaliai. Deja, Europos čempionais tapo rusai. Madride atsitiko panaši situacija, kaip prieš keletą metų Maskvoje. Žinia, tada Eurolygos finale buvo ruoštasi šlovinti CSKA komandą, tačiau ji nugalėtoja netapo.
Iš kuklumo ar nenoro fotografuotis jūsų atvaizdo nepamatėme bendroje „bronzinėje” nuotraukoje?
Nemėgstu reklamuotis. Kai buvo daroma fotografija, aš dirbau savo darbą. Visiems yra savo vieta.
Jūsų nematomas darbas vis dėlto buvo įvertintas valstybės lygiu – šalies prezidentas V. Adamkus jus apdovanojo ordino „Už nuopelnus Lietuvai” medaliu.
Smagu, kad įvertino. Bus ką prisiminti, kai man ranką spaudė prezidentas, premjeras, seimūnai.
Per „Neptūno” klubo pristatymą trečiadienį treneriai sakė, kad jūsų labai išsiilgo. Kokia padėtis komandoje žvelgiant iš medicinos taško prieš naujo sezono pradžią?
Tik šiandien (pokalbis vyko vakar) po sugrįžimo iš Ispanijos pasirodžiau klube. Lyg ir viskas gerai. Tik E. Dainys yra patempęs kojos raiščius. Greitai įeisiu į komandos vėžes. Dabar kai kurių žaidėjų pavardžių net nežinau.