Įgyvendinus studijų ir mokslo reformą valstybė galėtų nebeskirti lėšų studentų stipendijoms už mokymosi rezultatus. Ši funkcija būtų perduota verslo sektoriui, o iš valstybės biudžeto liktų padengtos tik socialinės stipendijos.
Apie tokius pokyčius Švietimo ir mokslo ministerijos pareigūnai užsiminė šią savaitę vykusiame Aukštojo mokslo tarybos posėdyje.
Pertvarkos stipendijų sistemoje aiškinamos būtinumu taupyti valstybės lėšas, kurių nepakanka esamiems studijų ir mokslo sistemos kaštams padengti. Dėl to esą reikalinga didinti ir studijų įmokas studentams.
„Šiuo atveju mušama į vienus vartus. Šnekama apie studijų įmokos didinimą, tačiau naikinamas geriausiai besimokančiųjų rėmimas ir skatinimas. Tikėjimasis, kad šią funkciją teisingai ir efektyviai perims verslo sektorius – nepagrįstas. Galiausiai, net nekalbama apie socialinių stipendijų, kurios šiai dienai veikiau primena krokodilo ašaras, didinimą”,- stipendijų pokyčius kritiškai vertina Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidentas Jonas Okunis.
Vakar (rugsėjo 20 d.) Švietimo ir mokslo ministerijoje organizuotame susitikime optimistiškesnių prognozių nebūta. Studentų atstovai dar kartą akcentavo, kad studijų įmokos didinimas yra nepriimtinas studentams tol, kol nebus pasiekta šiai sumai ekvivalenti studijų kokybė. Ministerijos pareigūnai į būgštavimus dėl skatinamo protų nutekėjimo atsakė, kad užsienyje pragyventi sunkiau nei Lietuvoje, todėl net ir už panašią sumą studentai neturėtų studijuoti svečiose šalyse.
Į klausimą, kuo pagrįsti siūlomi studijų įmokų dydžiai (kolegijose: nuo 1040 Lt. iki 1820 Lt., universitetuose: nuo 1040 Lt. iki 5200 Lt. per semestrą), ministerijos atstovai atsakė, kad tai suma, kurios pakaktų nepadengtai studijų kaštų daliai finansuoti. Sumos gautos padalinus nepadengtus kaštus iš galimų studijų ir mokslo finansavimo šaltinių.
„Toks skaičiavimo metodas sunkiai suvokiamas. Didžiojoje Britanijoje studentai dengia 6 proc. studijų kaštų, o Lietuvoje jau dabar jiems tenkanti dalis viršija 50 proc. Tokių skaičiavimų pasekmės gali būti labai liūdnos”, – teigia LSS prezidentas Jonas Okunis.
Pasak reformą organizuojančių asmenų, didesnė studijų įmoka verstų studentus ir atsakingiau rinktis studijas. „Didesnė įmoka neleis studentams piktnaudžiauti valstybės lėšomis ir studijuoti tik dėl diplomo. Atsiminkime, kad daug studentų nebaigę vienos srities studijų ima ir įstoja kitur”, – vakar dienos susitikime kalbėjo ministerijos Studijų departamento Universitetinių studijų skyriaus vedėja Daina Lukošiūnienė.
Primename, kad LSS baigiantis vasarai informavo apie jau esamą lėšų trūkumą stipendijų poreikiui tenkinti. Nors Vyriausybės vadovas G. Kirkilas viešai pažadėjo trūkstamas lėšas studentų stipendijoms rasti, iki šiol nesiimta jokių ryžtingesnių veiksmų.