Kelionė į mokyklą – mieguista

Nors tėvai nori, kad pamokos miesto mokyklose prasidėtų kuo anksčiau, tačiau psichologai įspėja, kad vaikams į darbus sunku kibti anksčiau negu devintą ryto

Neliko antros pamainos

Klaipėdoje moksleiviai į pamokas atskuba 8 arba 8.20 val.

„Anksčiau mokyklos tikrai nedirba. To neleidžia higienos normos ir bendrasis ugdymo planas”, – vakar tikino Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Virginija Kazakauskienė.

Pavaduotoja neneigė, kad pradėti mokslus 8 valandą – ankstoka, bet to pageidauja tėveliai.

„Dėl didelių transporto spūsčių rytais bandėme moksleivių pamokų pradžią nukelti į devintą valandą, bet tėvai pradėjo tam prieštarauti, nes nori, kad vaikai į mokyklą vyktų kartu su jais”, – teigė pašnekovė.

V.Kazakauskienė prisiminė net sulaukusi pasipiktinusių tėvų skambučių, kai kelis kartus jų vaikams nebuvo pirmųjų pamokų.

Klaipėdoje anksčiau moksleiviai į kai kurias mokyklas eidavo dviem pamainomis. Šiemet popietinių pamainų nebeliko, ir visi mokinukai į mokslus skuba tik rytais.

„Antrųjų pamainų nebėra, nes dėl sumažėjusio moksleivių skaičiaus jas taikyti nebetikslinga”, – aiškino pavaduotoja.

Anksti skuba ir mažiausi

Jau nuo 8 valandos pamokos prasideda S.Dacho vidurinėje mokykloje. Taip anksti į mokyklą skuba net patys mažiausi mokiniai.

„Siūlėme pamokas pradėti nuo pusės devynių. Prieš trejus metus dėl to darėme apklausą, bet daugelis tėvų pageidavo, kad pamokos prasidėtų 8 valandą, nes nori patys atvežti ar palydėti vaikus į mokyklą. O ir mokiniams gerai, kad pamokos baigiasi anksčiau”, – pastebėjo S.Dacho mokyklos direktorė Elena Blažienė.

Direktorė mano, kad 8 valanda pamokoms – normalus laikas. Esą ji pati, nors iš prigimties yra pelėda, taip anksti atėjusi į darbą jaučiasi kuo puikiausiai.

„Buvo nemažai mokyklų, kurios pamokas nusprendė pradėti 8.20 val., bet vėliau pamokų pradžios laiką paankstino”, – prisiminė E.Blažienė svarstanti, ar nereikėtų šiemet pakartoti apklausos dėl galimybės įvesti vėlesnį pamokų laiką.

Įpranta keltis su tėvais

Kiek vėliau – nuo 8.20 val. – į pamokas susirenka „Pajūrio” vidurinės mokyklos mokiniai. Tokiu laiku pamokos šioje mokykloje prasideda jau 22 metus.

Pirmokai, kuriems anksti keltis sunkiausia, į pamokas gali ateiti ir vėliau – nuo 9 valandos. Tačiau, anot „Pajūrio” vidurinės mokyklos direktoriaus Piotro Gaidajenkos, kai kurie tėvai net ir pirmokus atveža anksčiau – nuo 8 valandos.

„Nemanau, kad vaikams eiti į mokyklą 8.20 val. per anksti. Nuolat klausiame per tėvų susirinkimus, ar vaikams pamokos prasideda ne per anksti, tačiau visi tvirtina, kad laikas tinkamas. Jis patogus tėvams, o vaikai anksti keltis irgi pripranta”, – įsitikinęs direktorius.

Nedarbingas metas

Nors tėvai patys pageidauja, kad jų atžaloms pamokos prasidėtų kuo anksčiau, psichologai įspėja, jog ankstyvas darbas – neproduktyvus. Be to, pernelyg ankstyvas kėlimasis rytais jautresniems žmonėms gali tapti viena iš psichikos sutrikimų priežasčių.

Medicinos centro „Regsana” psichologė Vilma Mažeikienė dienraščiui „Klaipėda” sakė mananti, jog klaipėdiečiai dirbti ir mokytis pradeda per anksti.

„Kai dar dirbau mokykloje, ne vienas mokytojas skųsdavosi, kad pirmosios pamokos, kurios prasidėdavo 8 valandą, būdavo betikslės. Mokiniai tokiu laiku tik sėdi atviromis akimis ir niekaip negali susikaupti. Ypač blogai, kai taip anksti vyksta fizikos, matematikos, lietuvių kalbos pamokos. Net ir fizinio lavinimo pamoką pradėti 8 valandą ryto per anksti”, – įsitikinusi psichologė.

V.Mažeikienė sakė, kad net ir suaugusiems pradėti labai anksti dirbti netikslinga. Esą laikas tarp 8 – 9 valandų yra visiškai nedarbingas. Darbuotojai anksčiau niekaip neįsivažiuoja į darbo ritmą, o už šias valandas darbdaviai vis tiek moka.

Kenkia laiko kaita

Psichologijos ir reabilitacijos instituto Miego medicinos centro gydytojas Audrius Alonderis priminė, kad kiekvienas turime individualų bioritmą, kuomet esame biologiškai aktyvūs.

Medikas tvirtino, kad ankstyvais rytais paprastai būna aktyviojo miego būsena, kai sapnuojame. Šis miegas būtinas, nes padeda darbingumui atsistatyti.

A.Alonderis taip pat teigė, kad neišsimiegojimas gali būti ne tik viena iš sumažėjusio darbingumo, bet ir psichologinių problemų priežasčių.

„Ypač dažnai tokios problemos, kaip nerimas, depresija, miego sutrikimai kamuoja tuos, kurie dirba pamaininį darbą”, – pasakojo medikas.

Pašnekovas taip pat pastebėjo, kad žmonėms kenkia ir laikrodžių rodyklių sukinėjimas, kai įvedamas vasaros arba žiemos laikas.

Tą patį patvirtino ir V.Mažei-kienė, teigdama, kad laiko kaitaliojimas gali būti kenksmingas, ypač tiems, kurie jautriau reaguoja į skirtingus aplinkos pokyčius.

„Tai ypač akivaizdu mokyklose. Pakeitus žiemos laiką į vasaros, pirmosiose pamokose mokiniai tebesnūduriuoja”, – pasakojo psichologė.

Rodykles dar sukinėsime

Europos Komisija jau svarstė, ar nereikėtų atšaukti vasaros ir žiemos laiko įvedimo sistemą. Dėl to Europos Sąjungos narės buvo paprašytos atlikti asocijuotų verslo struktūrų, valstybės institucijų, mokslo įstaigų, įmonių ir gyventojų apklausas.

Atsakingų Lietuvos institucijų nuomone, vasaros laiko taikymas daugumai sektorių neigiamos įtakos neturi. Galimas tik tam tik-ras trumpalaikis neigiamas poveikis gyventojų sveikatai, susijęs su organizmo prisitaikymu prie naujo laiko ir biologinio ritmo sutrikimais.

Lietuvos gyventojai vieningos nuomonės, ar reikėtų panaikinti vasaros ir žiemos laiką, neturėjo.

Todėl kol kas žadama ir toliau šalyje taikyti vasaros ir žiemos laiko įvedimo sistemą.

Pagal ją naktį iš paskutinio spalio šeštadienio į sekmadienį, 4 val. ryto laikrodžių rodyklės bus sukamos viena valanda atgal. Paskutinį kovo sekmadienį 3 val. ryto rodykles suksime valandą į priekį.

Vasaros ir žiemos laiką 1907 metais pasiūlė įvesti britas Viljamas Viletas.

Pirmą kartą vasaros laikas įvestas 1916 metais Pirmojo pasaulinio karo metu Vokietijoje.

Iki 2000 metų vasaros ir žiemos laiką įvesdavo ne visos valstybės, arba darydavo tai skirtingu metu. Dėl to kildavo problemų, ypač transporto ir ryšių sektoriuose.

2000 metais priimta ES direktyva, suvienodinusi vasaros ir žiemos laiko taikymo praktiką visose šalyse narėse.