Linų verslas Lietuvoje pastebimai žlunga. Beveik nebeliko linų augintojų, tekstilininkai priversti pirkti brangų linų pluoštą iš Vakarų Europos šalių, rašo „Ukmergės žinios”.
Pasak ūkininkų kooperatinės bendrovės „Linų agroservisas” gamybos vadovo Arvydo Kuliavo, 2002 metus Ukmergės rajone linais buvo apsėta 970 hektarų. „Linų agroservisas” tuomet sėdavo apie 300 hektarų linų.
„Šiemet mes likome rajone vieninteliai, pavasarį ryžęsi pasisėti dar 20 hektarų linų. Tikriausiai pasielgėme taip iš patriotizmo, norėdami dar išlaikyti tradiciją”, – sako direktorius.
Anot jo, linų verslas apmiręs visoje šalyje. „Per visą Lietuvą gal susidarytų kokie 500 hektarų”, – sako jis. Prieš įstojant Lietuvai į Europos Sąjungą šalyje ši kultūra buvo ypač populiari – linų ūkininkai sėdavo apie 9000 hektarų.
„Lietuviški linai Europos Sąjungai tapo nebereikalingi”, – teigia A. Kuliavas.
Stipriai sumažėjo parama ūkininkams, auginantiems linus: nuo 1500 iki 583 litų nuo hektaro pasėlių. Gamybos vadovas mano, kad tai ir yra pagrindinė priežastis, dėl kurios ūkininkai atsisako auginti linus. Lietuvoje tekstilininkams visada trūko lietuviškų linų. Jie nors ir prastesnės kokybės, bet daug pigesni negu europietiški, taigi tekstilininkai jų pluoštą naudoja kartu su importiniu.
A. Kuliavo teigimu, rinka linams būtų, bet sumažėjus paramai auginti neapsimoka. Anot jo, parama linams ir, pavyzdžiui, žirniams tokia pati, bet kaštai skiriasi linų nenaudai.