Po nesėkmingų Lietuvos rinktinei pusfinalio rungtynių su Rusijos krepšininkais, įvyko spaudos konferencija, kurioje mintimis pasidalino abiejų komandų vyriausieji treneriai bei žaidėjai. Kaip ir galima buvo tikėtis, itin laimingas buvo rusų treneri Davidas Blattas, tuo tarpu mūsiškių strategas Ramūnas Butautas neslėpė didžiulio nusivylimo bei liūdesio.
Sergejus Monia, Rusijos rinktinės puolėjas:
Atrodo, kad tai sapnas. Jeigu kažkas pasakytų, kad taip nutiks – nepatikėčiau. Ketvirtfinalyje įveikėme prancūzus, dabar – lietuvius.
Buvo sunkios rungtynės, bet laimėjome. Parodėme charakterį ir kad turime gerų krepšininkų.
Paskutinį kartą Rusija laimėjo medalius labai seniai. Daugeliui žaidėjų tai pirmasis medalis tarptautiniuose turnyruose. Rytoj turėsime didžiulę galimybę nugalėti ispanus ir tapti Europos čempionais. Galbūt tai vienintelė galimybė mūsų gyvenime.
Manau, kad visi sirgaliai, žaidėjai, treneriai ir Rusijos gyventojai tiki mūsų jėgomis bei tikiuosi, jog parodysime, kaip mokame žaisti.
Kaip komandos žaidimą pakeitė Blattas? Pirmą kartą susitikau Blattą Sankt Peterburge, kur jis dirbo treneriu. Praėjusiais metais prieš vasarą mums pristatė naują rinktinės trenerį Blattą.
Treniravomės, gerinome mūsų žaidimą ir patekome į Europos čempionatą. Atsimenu, kad pralaimėjome belgams, bet treneris drąsino mus ir teigė, jog neturime nuleisti rankų. Sugebėjome atsistatyti ir sugebėjome pasiekti dar aukštesnį lygį.
Mes sunkiai dirbome ir daug treniravomės, sugebėjome gerai susižaisti bei pagerinti gynybą, kas ir yra mūsų stiprioji pusė.
Davidas Blattas, vyriausiasis Rusijos rinktinės treneris:
Apie tai, ką pasakysiu spaudos konferencijoje, galvojau dar prieš rungtynes, kai ėjau į dušą. Tačiau dabar nieko neatsimenu, visos mintys dingo iš galvos. Jaučiuosi kaip Britney Spears per MTV apdovanojimus. Neįtikėtina.
Ramūnas Butautas žino, kad labai gerbiu jį kaip trenerį ir gerbiu Lietuvos krepšinį. Lietuviai žaidžia labai gražiai ir yra viena geriausių komandų šiame turnyre. Prieš rungtynes jaučiau, jog jie yra geresni, juk nebuvo pralaimėję nė sykio. Jūsų treneris sugebėjo suburti komandą, kuri prieš dvejus metus nerodė gerų rezultatų. Tikrai nežinojau kaip nugalėti varžovus.
Tačiau jau susitikimo pradžioje jautėme, kad lietuviai yra fiziškai silpnesni ir pavargę po vakarykščių rungtynių. Turėjome išnaudoti šį privalumą, nes tai buvo vienintelė galimybė nugalėti varžovus.
Labai didžiuojuosi savo žaidėjais. Dar labiau didžiuojuosi tuo, kad pakeitėme požiūrį į Rusijos rinktinę. Kai patys nemąstome, jog esame nevykėliai, tokiais ir netampame. Net kai pralaimėjome ispanams antrame varžybų etape, žaidėme kaip komanda, kaip nugalėtojai.
Mūsų tikslas buvo žaisti greitai. Pasistengėme išjungti lietuvių priekinę liniją. Greitai pereidavome į kitą aikštelės pusę ir metėme daug greitų metimų. Kiekvienas treneris būtų geras, jei žaidėjai daug mestų ir daug pataikytų.
Kaip jaučiate žaisdamas prieš jau treniruotus žaidėjus kaip Šaras ar Šiška? Su Šarūnu laimėjome Eurolygą ir Izraelio pirmenybes. Tai nuostabus žmogus ir puikus žaidėjas.
Su Šiška laimėjome Italijos čempionatą. Tiesa, šiandien Šiška surinko 30 taškų, todėl pagal šį skaičių galima įvertinti mane, kaip trenerį.
Manau, kad mūsų pergalės priežastis – sustabdytas Jasikevičius, kuris nieko negalėjo padaryti. Lietuvos žaidimas smarkiai pasikeičia, kai Šaras nebegali žaisti taip, kaip mėgsta.
Be abejo, niekada nesmagu laiminėti prieš savo vaikus, nes šie krepšininkai man yra tarsi vaikai. Bet iš kitos pusės, mokiau juos spardyti kitiems užpakalius, todėl jie turi tai daryti bet kokioje situacijoje.
Tikiuosi, kad jie nepyks ir vis dar gerbs mane. Dėl tokių krepšininkų kaip Šaras ir Šiška pasiekiau tiek.
Darius Songaila, Lietuvos rinktinės puolėjas:
Sveikinimai Rusijos rinktinei, kuri nusipelnė pergalės. Manau, kad jei būtume daugiau pailsėję, gal sužaistume geriau. Pirmoje rungtynių pusėje labai smarkiai atsilikome ir po to buvo labai sudėtinga pasivyti varžovus.
Ramūnas Butautas, vyriausiasis Lietuvos rinktinės treneris:
Sveikinimai su pergale. Pagarba komandai. Rusijos rinktinės treneris Blattas puikiai atliko savo darbą, o Rusijos rinktinė žaidžia labai gražų europinį krepšinį.
Rungtynių pradžia buvo tragiška, rusai žaidė greitai ir daug protingiau. Mūsų žaidėjai buvo per lėti. Turėjome galimybių perimti iniciatyvą, tačiau nesugebėjome.
Ar paveikė žaidimą tai, kad neturėjote poilsio? Turėjome tik 20 valandų po labai sudėtingų rungtynių su kroatais. Bet Rusijos komanda yra labai gera ir mes tiesiog pralaimėjome.
Gaila, bet mes šiame čempionate buvome nepasiruošę žaisti taktinį krepšinį. Mūsų vyrai fiziškai buvo gerai paruošti, tad reikėjo jėgą ir greitį išnaudoti ( tai pavyko padaryti grupės rungtynėse, nors nerimo ženklų dėl rinktinės taktikos net laimėjus grupės mačus tikrai buvo). Natūraliai kyla daug klausimų: kas vadovauja rinktinei? kodėl retai išnaudojamos minutinės pertraukėlės? kodėl paskutinėse rungtynėse retai buvo keičiama sudėtis? kodėl taktinėje kovoje mes atrodėmė kaip naujokai? kodėl darome tiek daug klaidų? Kur dingo ryžtas ir geros ambicijos, o liko tik nemotyvuotas nepasitenkinimas teisėjų darbu? – ir t.t.
Šį čempionatą turėjome gerai fiziškai paruoštą komandą, kuri galėjo tapti ir čempione. Bet , atrodo, patys krepšininkai arba per anksti patikėjo pergale, arba buvo nepasiruošę žaisti pozicinį žaidimą. Mūsų koziriai – jėga, greitis, užsispyrimas, ambicijos – paskutinėse rungtynėse liko neišnaudoti.
Nuoširdžiai linkiu ir krepšininkams , ir treneriams sėkmės šiandieninėje kovoje dėl medalių. Darbu , o ne skandalais galime pasiekti pergales ateityje…