Nors rožių krūmai formuojami pavasarį, juos reikia genėti ir rudenį, kad būtų lengviau uždengti. Nepatartina genėti per anksti – antroje rugsėjo pusėje ar spalio pradžioje, nes jei bus šiltas ir ilgas ruduo, krūmas gali išleisti ūgliukus, o jie nušals. Tinkamiausias laikas – spalio pabaiga ir lapkričio pradžia.
Kaip genėti rožes, priklauso nuo rūšies. Besidriekiančioms rožėms tik nukarpomi ūglių galai, miniatiūrinėms trečdaliu patrumpinami nesumedėję stiebų galiukai. Stambiažiedžių ir daugiažiedžių rožių krūmeliai genimi priklausomai nuo sumedėjimo: stipriai – nuo apačios paliekant tik 2-3 akutes (10-15 cm ūgliai); vidutiniškai (20-30 cm) ir lengvai, kai ūgliai patrumpinami labai nedaug. O kamieninės rožės apkarpomos paliekant 20-25 cm virš skiepijimo vietos. Parko rožėms iškarpomi tik seni, ligoti, kreivi stiebai.
Rudenį, po pirmųjų šalnų, dauguma rožių krūmų dar būna su žaliuojančiais lapais, turi nemažai jaunų ūglių su neišsiskleidusiais pumpurais. Tokias šakas, likusius lapus, žiedpumpurius ir žiedus reikia nukarpyti, nes žiemai uždengtos pašąla, pūna ir užsikrečia grybelinėmis ligomis.
Atspariausios šalčiui – parko rožės. Jų beveik nereikia uždengti. Mažiausiai atsparios – arbatinės, floribundinės ir miniatiūrinės.
Nuo žemės aplink krūmelį kruopščiai nurinkite labus, žiedlapius, šakeles etc. ir sudeginkite arba išvežkite, tik jokiu būdu nedėkite į kompostą. Žemę aplink krūmelius ir pačius krūmelius patartina dezinfekuoti vario preparatais. Efektyvus ir nebrangus yra vario sulfatas (mėlynasis akmenėlis).
Lengvų šalnų rožės nebijo. Mūsų klimato sąlygomis dengti rožes patartina antroje lapkričio pusėje-gruodžio pradžioje, o kai kuriais metais ir vėliau. Galutinai uždengiamos, kai oro temperatūra nukrinta maždaug iki -5 laipsn. C.
Visas rožes reikia apkaupti 20-25 cm žemių, sausų medžių lapų ar durpių sluoksniu, paskui dengti eglišakėmis – tai geriausia dengiamoji medžiaga, nes gerai praleidžia orą, neprisigeria vandens, saugo nuo pelių.
Prieš klojant eglišakes, krūmelį patariama apsmaigstyti vielos tinklu, nes jis neleis sunkiam sniegui eglišakių prispausti prie žemės.
Kruopščiai uždengti reikia kamienines rožes. Lengviausia apsaugoti įnešus į vėsią patalpą, jei augalas pasodintas į didelį vazoną, o jei tiesiai į žemę, rožę reikia guldyti, prieš tai priešingoje pusėje iškasus duobutę, kad lengviau būtų prilenkti, padėti kelis pagaliukus, kad nesiektų žemės, prismeigti mediniais kuoliukais, užberti kraikinėmis durpėmis ar uždengti eglišakėmis. Kai rožė kelerių metų ir jos stiebas storas ir nelankstus, karūną reikia kruopščiai apdėti eglišakėmis ir aprišti.
Aklinai ar per šiltai rožių uždengti negalima, nes nevėdinamos pradeda pūti. Todėl rožes nepatariama dengti polietilo plėvele. Ji tinka tik pridengti krūmelio viršų, tačiau šonuose būtina palikti angas. Tinka medinės ar storo kartono dėžės, ruberoidas, maišinė medžiaga.