Nors šiemet į Palangos oro uostą infrastruktūros gerinimą investuojama beveik 40 mln. litų, nuo spalio pabaigos iš jo bus įmanoma nuskristi tik į Danijos sostinę Kopenhagą.
Klaipėdos verslininkai dėl tokios situacijos pradėjo mušti pavojaus varpus, nes nesant tiesioginių reisų itin krenta regiono patrauklumas. Grėsmę, kad Palanga iš viso liks be reguliariųjų reisų, didina ir tai, kad vienintelė jame dar dirbsianti kompanija SAS dėl pastaruoju metu įvykusių incidentų su jos lėktuvais patirs milžiniškų nuostolių ir dėl to gali pakeisti savo planus, rašo „Vakarų ekspresas”.
Sužinoję, kad nuo spalio pabaigos kompanija „flyLAL” atsisako reisų iš Palangos į Amsterdamą bei Hamburgą, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai inicijavo diskusiją apie šio oro uosto perspektyvas.
Palangos oro uosto direktoriaus pavaduotojas rinkodarai Ramūnas Vilčinskas informavo, kad šiemet į oro uosto infrastruktūros plėtrą bus investuota 37 mln. litų Europos Sąjungos, valstybės ir nuosavų lėšų. 23,2 mln. litų iš šios sumos skiriama kilimo ir tūpimo takui praplatinti ir prailginti bei naujiems signaliniams žiburiams įrengti. Jau baigiamas pastatyti ir 11,3 mln. litų vertės ne Šengeno šalių piliečiams aptarnauti skirtas terminalas. Senasis terminalas bus pradėtas rekonstruoti kitąmet.
Tačiau nors infrastruktūra gerėja, Palangos oro uostas pastaraisiais metais smarkiai „nukraujavo” – bankrutavo keletas į jį skrydžius organizavusių bendrovių. Padėtį sunkina ir „flyLAL” sprendimai atsisakyti reisų į Oslą, Dubliną, Londoną. Dabar ši lietuviško kapitalo įmonė atsisakys ir skrydžių į Hamburgą bei Amsterdamą.
Anot oro uosto atstovo, pernai vasarą per savaitę Palangoje buvo aptarnaujami 49 lėktuvų reisai, o šiemet – jau tik 27.
„flyLAL” nutraukus skrydžius į Amsterdamą bei Hamburgą, Palangoje liks tik aviakompanija SAS, skraidinsianti į Kopenhagą. Kai kurių turizmo bendrovių atstovų teigimu, tokia situacija yra itin gąsdinanti vien dėl to, kad dėl neseniai Vilniuje įvykusios SAS lėktuvo avarijos ši kompanija patirs milžiniškų nuostolių ir gali pakeisti savo planus bei palikti Palangą.
Oro uosto direktoriaus pavaduotojas rinkodarai sako, kad nuo ateinančių metų gali būti atidaryti reisai iš Palangos į Vilnių bei Oslą. Taip pat dabar deramasi su keletu Vokietijos avialinijų dėl naujų reisų į pietinę šios šalies dalį.
Pasak R. Vilčinsko, norint pritraukti naujas avialinijas, reikia ir pajūrio savivaldybių paramos. Ji visų pirma galėtų pasireikšti viešinant naujus reisus. Anot jo, taip pat reikėtų atidaryti ir autobuso maršrutą nuo Klaipėdos iki Palangos oro uosto.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir strategijos departamento direktorius Ričardas Zulcas tvirtina, kad nebūtų sudėtinga pasinaudojant pajūrio savivaldybių bendradarbiavimo sutartimi QUATTRO skirti tikslinę paramą skrydžiams iš Palangos oro uosto populiarinti. Tačiau jis stebėjosi, kodėl anksčiau nė karto oro uosto vadovybė nepristatė savivaldybėms savo problemų.
Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro vadovė Romena Savickienė informavo, kad mažėjant reisų Palangos oro uoste, mažėja ir turistų uostamiestyje, ypač vokiečių. Kartu ji atkreipė dėmesį į tai, kad per trejus metus nebuvo sulaukusi jokių Palangos oro uosto vadovybės klausimų dėl turistų srautų, nematė, kad oro uostas pristatytų save užsienyje vykstančiose turizmo parodose.
Diskusijos dalyviai sutarė, kad Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai kreiptųsi į atitinkamas institucijas, jog būtų suformuota darbo grupė Palangos oro uosto problemoms spręsti.