Kazino: lošėjai ir sukčiai

Griežtais matematikos dėsniais pagrįstas verslas savo kasą papildo azartiškų klientų pinigais. Idealistai gali pasitikėti sėkme, kurti naujas išlošimo teorijas, tačiau Jo Didenybė Atsitiktinumas vis tiek tarnaus lošimo įstaigų savininkams, didindamas jų pajamas tiesiogiai proporcingai finansiniam žaidėjų aktyvumui.

Remiantis Amerikos žaidimų asociacijos duomenimis, šiandien Las Vego kazino žaidėjų skoniai pasiskirstę maždaug taip: 74 proc. renkasi žaidimų automatus, 14 proc. lošia kortomis, 7 proc. – kauliukais ir tik 5 proc. renkasi ruletę. Tačiau ji po senovei lieka kazino simboliu.

Tikri lošimo gerbėjai sako, kad čia viskas priklauso nuo atsitiktinumo ir pirmenybę teikia kortų žaidimams, kuriems reikia tam tikrų įgūdžių. Tačiau paprasčiausia žaisti automatais, todėl jie į kazino sutraukia daugiausia žmonių.

Sėkmės algoritmai

Atrodytų, kad kazino dirba nuostolingai. Daugelyje šalių išlošimams privaloma atiduoti nuo 80 iki 90 proc. visos gautos pinigų sumos. Be to, reikia mokėti didžiulius mokesčius, algas personalui, brangiai kainuoja pačių lošimo namų išlaikymas. Iš kur gi atsiranda pinigai? Kazino pajamos jų savininkams suplaukia iš to skirtumo, kuris susidaro tarp matematiškai apskaičiuotos tikimybės ir statomos sumos, todėl kuo daugiau kartų žaidžiama, tuo didesnis pelnas.

Jeigu matematika padeda kazino savininkams, kodėl ji negali padėti žaidėjams? Toks klausimas kyla daugeliui. Didysis prancūzų mokslininkas Blezas Paskalis dar XVII a. analizuodamas žaidimo kauliukais taisykles sukūrė tikimybių teorijos pagrindus. 1928 m. dar vienas matematikos genijus Janošas fon Neimanas parašė knygą apie optimalią pokerio strategiją. Tiesa, jam pačiam lošti nesisekė.

Pačios netikėčiausios žaidėjų sėkmės istorijos susijusios su rulete. Žmonės, išmanantys techniką, žino, kad neimanoma pagaminti idealiai subalansuotos ruletės, todėl kai kurie numeriai būtinai kris dažniau. llgai stebint ruletės sukimąsi ir užsirašinėjant laimingus numerius, galima apskaičiuoti judėjimo tendencijas. Tokiu būdu XX a. pradžioje anglų inžinieriui Džagersui pavyko išlošti 180 tūkst. dolerių. Tiesa, per tą laiką technika pasidarė daug tikslesnė, o ir kazino imasi priemonių prieš tokius gudruolius, kurie kiauras dienas trinasi šalia ruletės su bloknotu ir rašikliu rankose.

Gudrybių griebiamasi ir lošiant žaidimų automatais. Manoma, kad ilgai stebint nesėkmingą žaidimą ir iš karto po jo priėjus prie automato, galima ,,paimti banką”. Tačiau visa tai – niekai. Juk įnoringas ,,vienarankis banditas” išlošimus ,,išduoda” nepaisydamas jokio reguliarumo. Kai kurie laukia, kol automatas įkais, kažkodėl manoma, kad tada jis būna dosnesnis.

Ludomanija

Psichologų manymu, yra tam tikra žmonių kategorija, kurie pasižymi dideliu azartiškumu ir silpna valia. Jeigu tokie žmonės patenka į kazino, jiems išsivysto patologinė žaidimų priklausomybė – ludomanija (lotyniškai ludus —,,žaidimas”). 1980 metais ji buvo pripažinta kaip liga ir imta tyrinėti. Pasirodė, kad Vokietijoje nuo patologinės žaidimų aistros kenčia 100 tūkst. žmonių. O mažoje Danijoje ludomanija serga 40 tūkst. – 1 proc. visų gyventojų. Panaši padėtis yra ir kitose šalyse.

Galima daryti išvadą, kad tipiškas ludomanas — tai vienišas žmogus, kuris nesugeba savęs pakankamai gerai vertinti. Australijos mokslininkai nustatė, kad dauguma žaidimo mėgėjų turi nepakankamą kiekį dofamino – mcdžiagos, kuri sukelia pasitenkinimo jausmą. Kai jo trūksta, žmonės dažniausiai linkę rizikuoti, ieškodami malonumo aštriuose pojūčiuose. Kita ludomanų grupė – tai psichiniai ligoniai, kuriems noras išlošti stambią sumą arba kompensuoti praloštus pinigus tampa įkyria idėja. Jie kiauras dienas praleidžia kazino, pralošinėdami paskutinius pinigus, ir vis tikisi: ,,Štai išlosiu, tada pagyvensiu!” Sociologų duomenimis, visame pasaulyje tokių žmonių, kurie jaučia nuolatinį poreikį lošti, yra apie 1 proc.

Išsivysčiusiose šalyse jau seniai yra sukurti būdai, kaip kovoti su ludomanija. JAV yra susikūrusi „Anoniminių žaidėjų asociacija”, kuriai priklauso daugiau kaip 30 tūkst. žmonių.

Vokietijoje sukurtos specialios programos, pagal kurias visi kazino privalo kovoti su ludomanais. Pavyzdžiui, pernelyg azartiški žaidėjai įtraukiami į ,,juoduosius sąrašus” ir jiems draudžiama net artintis prie kazino.

Kas ką?

Aplink kazino ,,ganosi” ir nemažai sukčių, apgaule siekiančių didelių pinigų. Pavyzdžiui, kai ruletėje kamuoliukas sustoja ties išsvajotuoju skaičiumi ir dileris praneša: ,,Daugiau statymų nebus!”, sukčius ant išlošto sektoriaus pakraščio suspėja pastatyti krūvelę kauliukų. Tam reikalinga labai greita reakcija ir grupinis darbas – kol vienas ,,stato”, kitas turi nukreipti dilerio ir kitų žaidėjų dėmesį.

Pokeryje egzistuoja kitas apgaulės būdas: prieš išdėliojant kortas ant stalo, sukčiai – jų prie stalo turi būti mažiausiai du – žaibo greitumu apsikeičia kortomis, kad pas vieną iš jų susidarytų reikiama kombinacija.

Tačiau būna atvejų, kai ir kazino savininkai apgaulės būdu stengiasi iš klientų išvilioti kuo daugiau pinigų. Pavyzdžiui, į ruletę įstato plonas adatas, kurios blokuoja tam tikrų spalvų ir skaičių iškritimą. Populiarūs ir mažyčiai magnetukai, kurie tvirtinami po rato apačia ties atitinkamais numeriais, o į ruletės kamuoliuką įtaisoma plieninė šerdelė. Esant stambiems statymams, dileris paspaudžia mygtuką, perduodamas srovę vienam arba kitam magnetui, ir kamuoliukas įkrenta į tą sektorių, kur statymų nėra.

Dar viena gudrybė — automatiškai keičiamas ruletės sektorių pertvarų aukštis. Patrau-kęs šias pertvaras per porą milimetrų, krupjė gali padaryti taip, kad kamuoliukas peršoktų kelis sektorius.

Garsūs žaidėjai

Kazino istorijoje yra nemažai legendinių žaidėjų vardų. Vienas iš jų – 65 metų Australijos milijardierius Keris Pekeris. Jo pasirodymas lošimo salėje sukelia paniką – Pekeris stato milžiniškas sumas ir visada išlošia.

Kartą Las Vego ,,Grand kazino” jis išlošė 20 mln. dolerių. Šiam žmogui padeda fotografinė atmintis. Tiesa, kartais ir jis patiria nesėkmes. 1999 metais viename Londono kazino Pekeris pralošė 18 mln. dolerių ir nė nemirktelėjęs pasirašė čekį.

Be Pekerio, taip lošia tik du žaidėjai — Brunėjaus sultonas Hasanas Bolkiachas (dar neseniai pagal turtingumą buvęs antrasis pasaulyje po Bilo Geitso) ir Saudo Arabijos prekiautojas ginklais Adnanas Chašogi. Tolimuosiuose Rytuose visus nurungė Honkongo milijonierius Stenlis Ho. Didžiausia jo išlošta suma – taip pat 20 mln. dolerių.