Valstybė negaili lėšų naujam atliekų tvarkymo startui

Atliekų ūkio sektoriaus atnaujinimui, apimančiam visą Lietuvą, skiriamas ypatingas valstybės dėmesys.

Įvairiems aplinkosauginiams projektams, gaunantiems finansinę paramą iš Europos Sąjungos paramos fondų, neseniai papildomai skirta dar 187 mln. litų. Iš jų apie 10 mln. litų teko Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui (KRATC) naujos atliekų tvarkymo sistemos objektams statyti. Papildomos lėšos skirtos atsižvelgiant į tai, jog per penkerius metus metus nuo mūsų valstybės ir Europos Komisijos finansinio memorandumo pasirašymo, smarkiai išaugo darbų ir statybinių medžiagų kainos.

Apskrities savivaldybių įsteigtas KRATC yra Europos Sąjungos (ES) ISPA paramos gavėjas bei visos naujos atliekų tvarkymo apskrityje sistemos organizatorius. Bendra projekto vertė, gavus papildomą finansavimą, išaugo nuo 11,7 iki 15,2 mln. eurų (iš jų beveik 6 mln. eurų – negrąžintina ES pagalba).

Už šias lėšas iki 2009-ųjų bus pastatytas naujas regioninis sąvartynas, įrengta 14 atliekų priėmimo ir kompostavimo aikštelių, uždaryti ir rekultivuoti 7 pagrindiniai bei 31 vietinis sąvartynas apskrityje. Šiuo metu pagal griežtus ES reikalavimus jau baigiamas pastatyti Dumpių sąvartynas, pradėti senojo Kalotės sąvartyno uždarymo darbai, baigiamos projektuoti atliekų aikštelės, dar šiemet ketinama pradėti likviduoti likusius apskrityje aplinką teršiančius šiukšlynus.

KRATC kartu su Klaipėdos ir kitų savivaldybių specialistais, aplinkos, komunalinio ūkio, teisės ekspertais parengė visą paketą reikalingų dokumentų, kurie būtini, kad regione pradėtų funkcionuoti iš esmės nauja, kokybiška atliekų tvarkymo sistema. Prieš dvejus metus visos Klaipėdos apskrities savivaldybės pasirašė sutartis dėl komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo bendrųjų principų. Klaipėdos miesto savivaldybė pagal koncesijos sutartį KRATC perduos atliekų tvarkymo mieste operatoriaus funkcijas. Dėl koncesijos su KRATC apsisprendė Klaipėdos rajonas ir Palangos miestas. Naujoji tvarka įsigalios jau nuo kitų metų, kai pradės veikti regioninis sąvartynas Dumpiuose ir bus įvesta vietinė rinkliava.

Šalyje kuriamos dešimt regioninių atliekų tvarkymo sistemų, tarp jų ir Klaipėdos, yra patvirtintos valstybinės reikšmės objektais, kurių plėtojimui negali būti trukdoma, kadangi turi būti panaudotos ne tik milijoninės ES, bet ir valstybės skiriamos lėšos. Per penkerius metus nuveiktas didžiulis darbas, rengiantis pereiti prie geresnės kokybės atliekų tvarkymo modelio, nes viskas pirmą kartą kuriama iš pat pagrindų, pradedant teisine baze, objektų statyba iki pačios sistemos funkcionavimo.

Ko iš naujosios tvarkos tikėtis klaipėdiečiams? Pirmiausia skaidrių kainų ir kokybiškų paslaugų politikos, racionaliai panaudojamų surinktų mokesčių. Taip pat daug naujų konteinerių, tarp jų ir rūšiavimo, daugiau šiukšliavežių. Dar – švarios ir saugios aplinkos. Šiuo metu atliekų tvarkymas mieste akivaizdžiai neatitinka miestelėnų lūkesčių: perpildyti konteineriai, vis brangstantis atliekų išvežimas, skirtingi mokesčiai atskiruose miesto kvartaluose ir kita.

Įsigaliojus koncesijos sutarčiai, miesto Savivaldybė per KRATC įgaus realią įtaką palaikyti tvarką atliekų išvežimo iš miesto srityje. Įvedus vietinę rinkliavą, KRATC rinks ir administruos šį mokestį, kuris bus pervedamas į Savivaldybės biudžetą. Savivaldybė savo ruožtu atsiskaitys su visais atliekų sektoriaus dalyviais, tarp jų ir KRATC, už suteiktas paslaugas – faktiškai sutvarkytą toną komunalinių atliekų. Kartu bus skatinamas ir antrinių žaliavų rūšiavimas. Toks atsiskaitymo būdas skatins paslaugų teikėjus sutvarkyti, išrūšiuoti ir išvežti iš miesto kuo daugiau atliekų, nes nuo to priklausys jų pelnas.

Dabartinė sistema – sutartys su daugiabučių bendrijomis – vežėjus ne skatina, o verčia taupyti savo resursus, todėl konteineriai nuolat perpildyti. Kitų sąskaita taupo apie trečdalis miesto atliekų turėtojų – įmonių ir gyventojų, kurie naudojasi svetimais konteineriais arba išverčia atliekas kur pakliuvo, nemokėdami jokių mokesčių.

Europietiškas atliekų tvarkymo modelis, nori kas to ar ne, jau skinasi kelią ir pas mus. Nei Klaipėdos, nei Gargždų ar kitos savivaldybės valdžia tikrai nesugalvojo, jog reikia keisti visą atliekų surinkimo sistemą miestuose ir kaimuose. Tai valstybės strateginė politika aplinkosaugos srityje. Skiriamos milžiniškos Lietuvos valstybės ir ES Sanglaudos fondo lėšos, kad mes gautume įrankius, kurių pagalba galėtume pagaliau susitvarkyti savo gyvenamąją aplinką taip, kaip seniai susitvarkė civilizuotai atliekas išmokę tvarkytis vakariečiai. Ir mums teks išmokti tais įrankiais pasinaudoti, kad nebūtų gėda į savo miestą pasikviesti tolimų svečių, o vaikai augtų sveikoje ir saugioje aplinkoje.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.