Šaltoka šių metų vasara sumažino Smiltynės perkėlos klientų kiekį, tačiau pajamos netgi padidės.
Rugpjūtis atnešė savaitgalio rekordą, kai per dvi dienas kelta 14600 automobilių.
Šių metų vasarą Smiltynės perkėlos bendrovė kėlė 46 tūkstančiais mažiau nei pernai keleivių ir 27600 vienetų daugiau transporto priemonių. Vasaros rekordu galima laikyti ir tai, kad net 767 daugiau nei pernai įvykdyta reisų. Taip pat gerokai daugėjo besikeliančiųjų su leidimais. Vasarą tokių iš viso buvo 67143, arba 4,5 tūkst. daugiau nei pernai.
Mokėjo priedus
Šią savaitę Smiltynės perkėla oficialiai užbaigė vasaros laivybos sezoną, kuris aptartas antradienį. Geriausiems kapitonams, upeiviams, motoristams, kranto darbuotojams įteikti paskatinimo pažymėjimai. Darbuotojai bus pradėti išleisti atostogų, o keltai profilaktiškai rengiami žiemai.
Vasarą bendrovė visiems darbuotojams skyrė iki 70 procentų priedą. Jie kompensuoja intensyvų vasaros darbą, kai keltai plaukia vienas po kito.
„Nėra kada net pavalgyti, nes vieno ar kito kelto stabtelėjimas pusvalandžiui sukurtų automobilių eiles prie perkėlos”, – tikino Smiltynės perkėlos bendrovės generalinis direktorius Algirdas Žukauskas.
Priedai mokėti visiems darbuotojams, išskyrus bendrovės vadovybę: generalinį direktorių, vyriausiąją buhalterę ir tris po naujo administracinio perskirstymo atsiradusius direktorius – technikos eksploatavimo, teisės ir bendrųjų reikalų, ekonomikos.
A.Žukauskas teigė, kad vasarą nebuvo jokių nelaimių, nesulaukta skundų dėl prasto darbo. Tik kelis kartus per didesnius karščius susidarė ilgesnės laukiančių automobilių eilės Smiltynės pusėje.
Klausinėjant žmones, paaiškėjo, kad ilgiausiai kelto teko laukti 50 minučių.
Eilės Smiltynės pusėje susidarydavo sekmadieniais maždaug nuo 15 iki 22 valandos, kai iš Nidos pradėdavo važiuoti poilsiautojai. Tačiau ypatingas grafikas, kai naujieji keltai keldavo automobilius tik iš Smiltynės pusės, susidarius eilėms veikė efektyviai.
Daugėjo reisų
Vasarą Smiltynės perkėla tradiciškai „išlipa iš minuso”. Tačiau nuo spalio ji vėl pradeda dirbti nuostolingai. Žiemos ir rudens mėnesiais būna, kad keltas kelia vos vieną automobilį.
Kiekvienais metais bendrovės pelnas yra simbolinis. Šiemet jo tikimasi 200 tūkstančių litų.
Smiltynės perkėlos veikla labiau orientuojasi į pajamų rezultatus.
„Susisiekimo ministras vertina, kad esame specifinė įmonė ir neturime iš žmonių kėlimo daryti pelną. Todėl šiemet iki metų pabaigos atliksime apie 3,5 tūkst. papildomų reisų. Vertinant pagal grafiką tarsi dirbome du papildomus mėnesius. Dėl to didėjo ir atlyginimų, ir kuro sąnaudos. Tačiau mūsų tai nevaro į nuostolius. Stebuklą padarė naujieji keltai, kurie yra greitesni, manevringesni, o kuro sąnaudos beveik dvigubai mažesnės nei senųjų”, – aiškino A.Žukauskas.
Už patirtas kėlimo sąnaudas Smiltynės perkėlai šiek tiek kompensuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija. Šiemet iš jų gauta apie 3 mln. litų – žiemą, kai keltai plaukioja nuostolingai, kompensacijos yra didesnės, vasaros mėnesiais jos siekia apie 200 tūkst. litų. Kompensacijos iš dalies dengia nemokamą kėlimą.
Šiemet Smiltynės perkėlai buvo planuota surinkti 14 mln. litų pajamų. Jos 2 mln. litų didesnės nei pernai. Nors šiemet keleivių kelta mažiau, tačiau, padaugėjus transporto, A.Žukauskas neabejojo, kad pajamų planas bus įvykdytas.
Tam įtakos turi ir šiemet didintos kėlimo kainos. Realiai vertinant bilietų pabrangimas daugiausia naudotas kompensuoti pakeltiems darbuotojų atlyginimams. Per šiuos metus atlyginimai Smiltynės perkėloje kilo iki 40 procentų.
„Pas mus nebėra nė vieno darbuotojo, kuris gautų mažesnį atlyginimą nei šalies vidurkis – apie 1500 litų. Kapitonai, upeiviai, kurie mus išlaiko, dirba labai daug ir gauna gerą atlyginimą. Jie to nusipelnė. Keltuose, kurie plaukioja trumpais atstumais ir dažnai švartuojasi, darbas yra be galo sunkus”, – tikino A.Žukauskas.
Nemokamas kėlimas
Šiuo metu bene daugiausiai diskusijų kyla dėl nemokamų kėlimų keltais.
A.Žukauskas pastebėjo, kad dėl leidimų dažnai skelbiamos tikrovės neatitinkančios žinios. Neva nemokamais leidimais naudojasi tik Neringos gyventojai.
Leidimai nemokamai naudotis keltais išduoti ir specialiosioms tarnyboms. Iš viso yra išdalinta 6131 nemokamas leidimas. Iš jų Neringos gyventojams – 3300, Neringos verslininkams – 858, Smiltynės gyventojams – 96, kitiems – 1877 leidimai.
Didžiausia problema, anot A.Žukausko, kyla, kad dalis Neringos gyventojų naudoja po kelias mašinas. 150 nemokamus leidimus turinčių gyventojų naudojosi 3 ir daugiau mašinų. Tai gali reikšti, kad jo leidimu naudojasi ir giminės, ir draugai.
Piktnaudžiauja ir verslininkai. Yra atvejų, kai Nidos gyventojai įregistravo individualią įmonę, gavo nemokamus leidimus, kuriais naudojasi panaudos sutartis su jais sudarę Klaipėdos statybininkai. Kad tai nėra gerai, sutinka ir Neringos meras Vygantas Giedraitis. Neturėtų galioti panaudos sutartys, leidimais privalėtų naudotis tik tie asmenys, kam jie išduoti.
Kompiuterizuotą bilietų apskaitos sistemą turinti Smiltynės perkėla jau dabar gali užfiksuoti, kada leidimu naudojamasi neteisėtai.
„Šiemet iš viso atėmėme 40 leidimų, kai jie buvo perduoti kitiems asmenims. Pastebėjome, kad kartais Neringos gyventojai su tais pačiais leidimais perkelia po kelias mašinas. Į kelto pakrovimo zoną įvaro vieną automobilį, po to grįžta ir įvaro kitą automobilį. Įvedėme sistemą, kad tas pats bilietas vėl galiotų tik po pusvalandžio. Bet tai nepadėjo. Kai laiką pailginome iki valandos, tokio pobūdžio piktnaudžiavimų neliko”, – tikino A.Žukauskas.
Šių metų vasarą su nemokamais leidimais Smiltynės perkėloje perkelti 67143 automobiliai. Tai 4,5 tūkst. daugiau nei pernai.
Trukdė šventės ir statybos
Vasarą kiek apkarto darbas per Jūros šventę Senojoje perkėloje ir paskutinėmis rugpjūčio dienomis.
Paskutiniąją Jūros šventės dieną keltą Danėje buvo užblokavę mažieji laiveliai. Apie 400 žmonių maždaug valandą turėjo lūkuriuoti kelte ir dar 600 – ant krantinės.
Klaipėdos savivaldybės prašymu Smiltynės perkėla žmonės plukdė iš Šiaurės rago. Tačiau, kai vidurdienį norėjo grįžti į Danę, ten šeimininkavo mažieji laiveliai.
A.Žukauskas mano, kad per Jūros šventę buvo sudarytos nevienodos sąlygos. Jo teigimu, per Jūros šventę laivelių savininkai elgęsi negarbingai – viliodavę žmones, einančius į Šiaurės ragą, ir „šienavę” kelis kartus didesnį mokestį.
Smiltynės perkėlai teko aiškintis ir su Kaune esančia Vidaus vandenų laivybos inspekcija. Ji turėjusi priekaištų, kad keltas Danėje sudaręs laivų kamštį. A.Žukausko ir Klaipėdos mero paaiškinimai, įrodantys Smiltynės perkėlos teisybę, buvo nuvežti į Susisiekimo ministeriją.
Keltai į Danę grįžo vidurdienį, kai išplaukė regatos laivai. Taip buvo aptarta su meru, taip buvo skelbiama ir „Klaipėdos” dienraštyje platintoje Smiltynės perkėlos informacijoje.
Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos klaidos keltams plaukti į Danę problemų iškilo ir baigiantis rugpjūčiui. Pradėjus rekonstruoti Pilies uostelį iš jo išprašyti mažieji laiveliai prisišvartavo abipus Danės krantinių trukdydami išplaukti keltui. Šiuo metu problema jau pašalinta. Mažieji laiveliai švartuojasi prie krantinių tarp Pilies ir Biržos tiltų ir netrukdo plaukioti keltams.
A.Žukauskas prognozavo, kad vienokių ar kitokių keltų laivybos problemų gali iškilti kitais metais, nes numatyta rekonstruoti Danės krantines. Buvo planuota, kad keltai nuo šių metų liepos 1 dienos plaukios iš specialiai įrengtos krantinės Danės žiotyse prie kruizinių laivų terminalo. Tačiau šios krantinės rekonstrukcija dar nepradėta – užstrigo dėl nesuderintų teritorijos planavimo dokumentų. Geriausiu atveju nauja prieplauka bus įrengta tik 2009 metais.
Kitais metais sudėtingesnė laivyba bus ir Naujojoje perkėloje. Šalia jos planuojam pradėti statyti naują keleivių ir krovininių laivų terminalą.