Vieni Seimo nariai klaipėdiečiai pritaria, kiti skeptiškai vertina įpareigojimą Lietuvai priimti Lyties pakeitimo įstatymą.
Trukdė moralistai
„Ką darysi, jei žmogus jaučiasi ne tuo, kuo gamta sukūrė. Įstatymas yra parengtas – reikia priimti”, – tvirtino Seimo narys Vytautas Čepas.
Anot jo, lyties keitimo operacijos yra daromos daugelyje pasaulio šalių.
„Aš buvau už tai, kad įstatymas būtų priimtas dar prieš ketverius metus. Tačiau jis kažkur pradingo. Tuomet moralistai pasistengė, kad lyties keitimo operacijos nebūtų įteisintos, o dabar šito pareikalavo Europos Žmogaus Teisių Teismas”, – teigė V.Čepas.
2003-iaisiais parlamentarai atsisakė svarstyti Lyties pakeitimo įstatymo projektą. Jam nepritarė konservatoriai ir socialliberalai. Prie įstatymo tikėtasi grįžti po poros metų, tačiau jo kelionė iš Sveikatos apsaugos ministerijos į Seimą tuomet virto detektyvu. Įregistruotas ir parlamento tinklalapyje atsidūręs projektas po kelių valandų iš svetainės dingo. Jo svarstymo Seimo posėdyje taip ir nesulaukta.
V.Čepo teigimu, įstatyme būtina apsauga, kad lyties nekeistų egzaltuotos asmenybės, psichiniai ligoniai.
Geriau mokės pinigus
Europos Žmogaus Teisių Teismas antradienį paskelbė, jog Lietuva pažeidė lytį pasikeisti siekiančios 29 metų klaipėdietės teisę į privatų gyvenimą ir priteisė 5 tūkst. eurų kompensaciją.
Teismas taip pat įpareigojo mūsų valstybę per tris mėnesius nuo sprendimo įsigaliojimo priimti Lyties pakeitimo įstatymą.
Sprendimas įsiteisės po trijų mėnesių, todėl įstatymui priimti Seimas dar turi pusmetį. Jeigu per šį laikotarpį įstatymas nebus priimtas, šalis privalės tai pilietei sumokėti 40 tūkst. eurų kompensaciją. Tačiau panašu, kad parlamentarai mieliau mokės valstybės pinigus, nei puls priimti tokį įstatymą.
Už tradicinę šeimą
Seimo narys Antanas Bosas mano, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas neturėtų nurodinėti savarankiškai šaliai, per kiek laiko ir kokius įstatymus ji turi priimti.
„Nemanau, kad asmenys, pasikeitę lytį, ar vienos lyties šeimos, gausins lietuvių tautą. Aš krikščioniškų pažiūrų, todėl nesutinku įteisinti lyties keitimo operacijų”, – tvirtino A.Bosas.
Parlamentarė Irina Rozova įsitikinusi, kad žmonės negatyviai vertintų tokį leidimą. „Mūsų visuomenė yra tradicinė, todėl jai nepriimtinos nei lyties keitimo operacijos, nei vienos lyties šeimos. Tačiau stodami į Europos Sąjungą prisiėmėme įsipareigojimus, kuriuos teks vykdyti”, – teigė ji.
Nurodymai – nepriimtini
Parlamentaras Vaclavas Stankevičius laiko save senamadišku. Jam nepriimtini Vakarų pasaulio nurodymai įteisinti šalyje lyties keitimo operacijas.
„Nors Lietuva – demokratinė valstybė, bet ir krikščioniška, todėl turi paisyti krikščioniškų vertybių”, – tvirtino Seimo narys.
Jo nuomone, geriau sumokėti kompensaciją ir pamiršti lyties keitimą.
Tačiau V.Stankevičiui priimtinas kompromisas, jog kitose šalyse pakeitę lytį Lietuvos piliečiai galėtų pasikeisti ir pasą bei kitus dokumentus, kad jiems nekiltų problemų darbovietėje, banke ar ligoninėje.
Seimo Socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė sakė, kad frakcijoje apie Lyties pakeitimo įstatymą dar nediskutuota. „Tačiau teks tvarkyti įstatyminę bazę, nes tai įpareigojo daryti Europos Žmogaus Teisių Teismas”, – mano politikė.
Lietuvai neaktualu
Seimo narė Aldona Staponkienė supranta, kad Strasbūro nurodymus reikia vykdyti, tačiau jai morališkai nepriimtina, kad Lietuvoje būtų leista keisti lytį. „Mūsų visuomenė yra konservatyvi, ji nesubrendo tokiems pokyčiams” ,- sakė parlamentarė.
Eligijus Masiulis įsitikinęs, kad Lietuvoje daug nepakantumo ir agresijos kitokios mąstysenos žmonėms.
„Tačiau kiekvienas turi teisę į savo gyvenimą ir valstybė ar visuomenė neturi jiems trukdyti”, – teigė jis. Anot parlamentaro, jeigu asmuo savo valia apsisprendė keisti lytį, jam turi būti sudarytos galimybės.
„Aš skeptiškai vertinčiau galimybę priimti tokį įstatymą, tačiau suprantu, kad Europos Sąjungos teisės normų reikia laikytis. Lietuva galėtų ginčytis su Teismu, kad nereikėtų mokėti baudos”, – tvirtino Seimo narys Vytautas Grubliauskas.
Parlamentaras Raimundas Palaitis taip pat skeptiškai vertino galimybes leisti keisti lytį.
„Kada nors reikės priimti šį įstatymą, tačiau nemanau, kad kas nors versis per galvą, jog tai būtų padaryta kuo greičiau. Lyties keitimo problema nėra Lietuvai aktuali”, – sakė jis.