Sostinės Šiuolaikinio meno centre (ŠMC) naujas sezonas prasidėjo feminizmo gaidomis. Bent taip skelbė kolektyvo „Chicks on speed” pristatymas, tačiau parodoje „Batų ekstazė” buvo neaišku, kas autorėms yra feminizmas, o lankytojams, kaip rodė jų sutrikę veidai, – kas šiuolaikinis menas.
Kelios poros krūtų iš rožinių palapinių, paveikslas su mergina, besimasturbuojančia batelio kulniuku, judanti išdidinta nuogų, dažais apsitaškiusių parodos autorių nuotrauka. Kraštutinumai liejasi per kraštus. Akis sustoja ties užrašu ant vienos meniškos netvarkos: „Now is this really art?” (Ar čia tikrai menas?)
„Šiuolaikinis menas reikalauja laiko distancijos, – greičiausiai teisus yra Kultūros ministerijos sekretorius Rolandas Kvietkauskas. – ŠMC, būdamas meninio eksperimento vieta, šia paroda pateisina savo vardą.”
Svarbiau – nuotykis
„Laisvas mąstymas – už dyką”, – mėgsta kartoti „Chicks on speed” („Pašėlusios paukštytės”). „Daug mūsų darbų atrodo nebaigti. Jie tokie ir yra. Mums neįdomu baigti produkto, mums svarbesnis – nuotykis, kurį patiriame darbo procesu”, – tikino viena grupės narių Melissa Logan. Žinomas psichologas Abrahamas H.Maslowas pasakytų, kad šioms „paukštytėms” svarbu išreikšti save, o ne pelnyti kieno nors pagarbą ar meilę.
„Pašėlusios paukštytės”, susibūrusios 1997 metais Miuncheno dailės akademijoje, iš pradžių buvo muzikinės grupės parodija. Vėliau nuolat kintančių narių kolektyvas ėmė eksperimentuoti kitose meno srityse. Dabar skirtingų tautybių menininkės kuria muziką, žodžius, pasirodymų scenarijus, koncertuoja, siuva sceninius drabužius, kuria vaizdo klipus, juose filmuojasi.
Juokiasi iš masinės kultūros?
Be moters kūno – krūtų monstras čia svarbus personažas, – menininkes taip pat domina masinė kultūra ir meno rinka. Ankstesnis projektas „Menas valdo” (vaizdo medžiagą galima matyti ir „Batų ekstazėje”) pasakojo, kaip netinkamai paskirstomas iš meno gautas pelnas: kūrėjui kliūva mažiausias kąsnelis. „Kartais sunku išlaikyti kritiškumo radikalumą – nesunkiai gali atsidurti mašinos viduje, – prieš parodos atidarymą tvirtino M.Logan. – Mes juokiamės iš masinės kultūros, bet tuo pat metu esame tos pačios mašinos dalis.”
Kaip pavyzdį menininkė pateikė vieną „Chicks on speed” dainą, kuri idealiai tinka modeliams vaikščioti ant podiumo, tačiau jos žodžiai – žinomų dizainerių apkalbos. Nors yra parodijuojami, dizaineriai vis tiek sutinka daryti fotosesijas su „paukštytėmis”, kurios prieš trejus metus Londone apšildė „Red Hot Chilli Peppers”. „Bet koks dėmesys yra geriau negu jokio. Tikriname, ar žmonės sugeba pasijuokti iš savęs”, – komentuoja M.Logan.
Kodėl „paukštytės”, užuot ką nors teigusios, savo kūryba stengiasi neigti? „Taip įdomiau. Jei idėja, kritiškumas, seksualumas ar kas kita nestumia kraštutinumo link, tai ne iššūkis. Mums kūryba yra tai, kas pačias verčia peržengti ribas, tyrinėti, kas leistina, o kas – ne.” Menininkės eksperimentuoja su, atrodo, pačiais buitiškiausiais daiktais: per jų pasirodymus instrumentais virsta batai ar siuvamosios mašinos.
Balaganas
Kraštutinumai sukelia skirtingą publikos reakciją: vieni, pamatę performansus, pyksta, jei menininkės nevartoja narkotikų drauge su jais, kiti moterų bijo ir vadina jas radikaliomis feministėmis.
„Visiškas balaganas”, – parodą „Batų ekstazė” komentavo interjero dizaineris, skulptorius ir architektas be licencijos Stasys Banifacius Ieva. Jis, paprašytas „draugų iš ŠMC”, padėjo menininkėms parengti parodą. „Dariau kažką iš kažko. Išėjo kažkas. Ne kas, sakyčiau. Kolektyvas – žmonės be nuomonės, be žinių ir su didelėmis pretenzijomis. Bet jei kam nors patiks, tada labai gerai”, – kalbėjo dizaineris, kuris į parodos atidarymą atėjo apsiavęs patobulintus kaliošus, nešinas golfo lazda. Nors atidarymas vėlavo gerą pusvalandį, jis nesusigundė pasivaišinti už dyką dalijamu alumi. Galbūt čia ir buvo jo problema.
Atsakydamos į filosofės Leonardos Jakentaitės atsidūsėjimą, kad „Batų ekstazė” tėra išsikvėpęs feminizmas, parodos autorės savotiškai guodžiasi: jos dar tik ieško savo feminizmo apibrėžimo.