Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) jau per pirmą naujos sesijos posėdį parodė ryžtą nesitenkinti tais kosmetiniais pokyčiais, įvykusiais Valstybės saugumo departamente (VSD). Jau šiandien į NSGK posėdį kviečiamas atvykti naujas VSD vadovas Povilas Malakauskas ir jo pavaduotojai.
Tuo metu internete platinamas Vidmanto Jankausko slapyvardžiu pasirašytas komentaras. Jis pasirodė keliuose didžiuosiuose šalies portaluose po politinėms analizėms arba VSD problematikai skirtais straipsniais. Jis baigiamas žodžiais „VSD pareigūnas”.
Komentaras intriguoja tuo, kad jį skaitant susidaro įspūdis, jog autorius – informuotas ir nuosekliai mąstantis žmogus. Čia nėra jokios isterijos ar politinio angažuotumo, tik reiškiamas susirūpinimas dėl VSD likimo. Šio ilgo komentaro esmę galima suglausti į tokią išvadą: VSD toliau sėkmingai valdo „albinukai” ir žlugdo tarnybą iš vidaus.
Kyla esminis klausimas: ar NSGK darytas parlamentinis tyrimas nuėjo reikiama kryptimi? Ar neatsitiko pats blogiausias dalykas, koks galėjo ištikti šį tyrimą, – kad viskas susitelkė ties A.Pociaus ir jo pavaduotojų figūromis? Juk tam tikru požiūriu teisus NSGK narys socialliberalas Alvydas Sadeckas, teigiantis, kad būtų siekiama spręsti VSD problemas, tačiau nenorįs, jog tai būtų „personifikuojama”.
Tačiau šią „personifikaciją” visi supranta skirtingai. A.Sadeckui tai reiškia, kad P.Malakauskui reikia palikti spręsti, ką daryti su „šauniąja trijule” (Dabašinsku, Jurgelevičiumi ir Balzariu). Kitiems atrodo, jog reikalai pajudės juos atleidus.
Akivaizdu, kad šiuo metu VSD valdymas vyksta per Dabašinsko ir Jurgelevičiaus ašį, o naujas VSD generalinis direktorius atlieka tik nominalų vaidmenį. Maža to, neseniai duodamas interviu žiniasklaidai buvęs kontržvalgybos valdybos viršininkas Vytautas Damulis sakė, kad P.Malakauskas nurodė darbuotojams nebendrauti su NSGK liudijusiais pareigūnais V.Damuliu ir K.Braziuliu, esą jie išnešė pažymas ir gali informaciją vėliau parduoti, gal jie yra nusikaltėliai.
Štai minėtas „Vidmantas Jankauskas” tvirtina, jog VSD nieko nevyksta, asmeninėms reikmėms naudojami materialiniai resursai, transportas ir net operatyvinės lėšos. Sąžiningi pareigūnai ujami iš tarnybos, o kiti patys tyliai ieškosi darbo ir palieka tarnybą savo noru.
Visi šie dalykai tik liudija, kad atleidus A.Pocių niekas iš esmės VSD nepasikeitė. Nepasikeistų ir atleidus Jurgelevičių, juk, anot to paties „Vidmanto Jankausko”, „deržavininkai” yra parengę „planą X” – į jo vietą pasodinti dabartinį Ekonomikos valdybos vadovą L.Jurgelaitį, kuris šios valdybos vadovu tapo išsiuntus į Baltarusiją V.Pociūną…
Taigi jei ir visa pavaduotojų trijulė būtų atleista, VSD bėdų tai neišspręstų. Jų vietas užimtų kiti. Jau nuo pat skandalo pradžios buvo aišku, kad VSD kamuoja ne kadrų problemos. Kažin ar situacija pasikeistų, jei, kaip sako NSGK pirmininkas, būtų pateiktos atskiru Seimo nutarimu reikalautos VSD pažymos, ar būtų atsakyta į klausimus dėl nušalintų pareigūnų ir kitų VSD atliekamų tyrimų, kuriuos žadėta baigti, o apie rezultatus kol kas nepranešta.
Iš esmės reikalinga rimta šios struktūros reorganizacija, kuri pavaduotojų ir valdybų vadovų atleidimu tik prasidėtų, ir tai turėtų būti ne kosmetinis pertvarkymas, perduodant VSD pavaldumą Vyriausybei. Tačiau maža optimizmo, kad politikai gali tam ryžtis.
Blogai tai, jog politikai nuo VSD skandalo jau pavargo, o visuomenė – atbuko. Šiam svarbiam uždaviniui išspręsti reikia gaivių idėjų ir geranoriškumo. Kol iniciatyvą savo rankose turi „albinukai”, nei vieno, nei kito nematyti.