Nedarbo lygis antrąjį ketvirtį Lietuvoje žemiausias Baltijos šalyse – 4,1 proc.

Antrąjį šių metų ketvirtį šalyje buvo 65,9 tūkst. bedarbių – mažiausiai per pastaruosius penkerius metus. Nedarbo lygis antrąjį ketvirtį Lietuvoje buvo pats žemiausias Baltijos šalyse – 4,1 procento. Estijoje nedarbo lygis siekė 5, Latvijoje – 6 procentus.

Praėjusių metų antrąjį ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje buvo 5,6 procento.

Statistikos departamento teigimu, palyginti su praėjusių metų antruoju ketvirčiu, bedarbių sumažėjo 22,8 tūkst. (26 proc.). Per metus jaunų (15-24 metų amžiaus) bedarbių sumažėjo nuo 13,1 tūkst. iki 10,4 tūkst. Antrąjį 2007 m. ketvirtį vyresnio amžiaus (55-64 metų) bedarbių buvo 6,9 tūkst., arba 10,5 proc. visų bedarbių. Per metus jų skaičius sumažėjo 6,7 tūkst.

Vyrų ir moterų nedarbo lygis antrąjį 2007 m. ketvirtį buvo panašus: vyrų – 4, moterų – 4,2 procento. Jaunimo nedarbo lygis antrąjį 2007 m. ketvirtį buvo 6,9 procento (2006 m. – 9,4 proc.).

Mažėjant bedarbių skaičiui, beveik 2 kartus (nuo 41,3 tūkst. 2006 m. iki 23,7 tūkst. 2007 m.) sumažėjo ilgalaikių bedarbių, t. y. ieškančiųjų darbo metus ir ilgiau.

Antrąjį 2007 m. ketvirtį kas antras bedarbis neturėjo specialybės ir kas ketvirtas bedarbis (17,6 tūkst.) buvo baigęs vidurinę, beveik kas šeštas (10,2 tūkst.) – pagrindinę mokyklą. Bedarbių, turinčių aukštąjį universitetinį ir neuniversitetinį išsilavinimą buvo 7,4 tūkst., arba 11,2 procento visų bedarbių. Didžioji dalis jų (59,5 proc.) – moterys, turinčios inžinerijos ir socialinių mokslų specialybes.

Statistikos departamento duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį dirbo 1 mln. 544 tūkst. gyventojų, arba 42 tūkst. (2,8 proc.) daugiau nei prieš metus. Darbo jėga per metus padidėjo 19,3 tūkst. (1,2 proc.), iki 1 mln. 610 tūkst., antrąjį 2007 m. ketvirtį 15-64 metų amžiaus gyventojų darbo jėgos aktyvumo lygis buvo 68,2 procento.

Daugiausia gyventojų antrąjį 2007 m. ketvirtį dirbo apdirbamojoje gamyboje – 269 tūkst. (17,4 proc.), prekyboje – 266,5 tūkst. (17,3 proc.). Kas metai mažėja asmenų, dirbančių žemės ūkyje, medžioklėje ir miškininkystėje. Antrąjį 2007 m. ketvirtį šioje veikloje dirbo 163,6 tūkst. (10,6 proc.) užimtųjų. Daugėja samdomąjį darbą dirbančių asmenų. Antrąjį 2007 m. ketvirtį jie sudarė 85,8 procento visų dirbančių asmenų (antrąjį 2006 m. ketvirtį – 83,3 proc.).

Padaugėjo asmenų, dirbančių papildomą darbą. Antrąjį 2007 m. ketvirtį papildomai dirbo 99,1 tūkst. (6,4 proc.) visų užimtųjų (antrąjį 2006 m. ketvirtį – 91,8 tūkst.).

„Eurostato” duomenimis, žemiausias nedarbo lygis šių metų birželį buvo Nyderlanduose – 3,3 proc., Danijoje – 3,5, Kipre – 3,9 ir Airijoje – 4 proc.

Didžiausias nedarbas užregistruotas Slovakijoje – 10,7, Lenkijoje – 10,2, Prancūzijoje ir Graikijoje – po 8,6 procento (Graikijos 2007 m. pirmojo ketvirčio duomenys).

Birželį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu, nedarbas sumažėjo dvidešimt dviejose ES narėse, keturiose (Airijoje, Liuksemburge, Vengrijoje ir Portugalijoje) padidėjo, o nepakito Rumunijoje. Daugiausia nedarbas sumažėjo Lenkijoje (nuo 13,9 iki 10,2 proc.) ir Švedijoje (nuo 7,2 iki 5,3 proc.). Labiausiai nedarbas išaugo Liuksemburge (nuo 4,6 iki 4,9 proc.) ir Vengrijoje (nuo 7,3 iki 7,7 proc.).

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.