Valstybės įmonės smaugia viena kitą

Valstybės įmonės ir institucijos ima mokesčius už viena kitai suteikiamas paslaugas. Pagaliau tokį absurdą pastebėjo ir premjeras Gediminas Kirkilas. Tačiau jam užkliuvo tik Seimo leidyklos paslaugų įkainiai.

„Vakaro žinios“ jau rašė apie absurdišką tvarką, kai valstybės įmonės ar net valstybės institucijos, gaunančios mokesčių mokėtojų pinigų už teikiamas paslaugas, jas apmokestina dar kartą.

Pavyzdžiui, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba ima mokesčius už orų prognozes net iš valstybinių įstaigų. Mokesčių nesikrato ir Registrų centras. Be to, už prašomą pažymą, jei ji pateikiama greičiau, ir mokėti reikia daugiau.

Rinkliavas įsiteisino ir valstybės įmonė „Regitra“, kuri ir taip ima didelius pinigus už automobilių registravimą, dokumentų išdavimą ir kitus „malonumus“. „Regitrai“ reikia mokėti net už informacijos suteikimą.

„Vakaro žinios“ bandė sužinoti, kiek Lietuvoje yra valstybinio tarnybinio transporto. Pasirodo, tokios apskaitos nėra nė vienoje institucijoje ar įstaigoje, išskyrus „Regitrą“. Tačiau pastarosios atstovai pareiškė, kad tokią informaciją galėtų pateikti tik tuo atveju, jei prie prašymo būtų pridėti visų valstybinių institucijų kodai. Negana to, tokia informacija būtų mokama. Pavyzdžiui, už žinią apie vieną transporto priemonę tektų suploti net 5 litus. Turint omenyje, kad tarnybinių automobilių yra tūkstančiai, susidarytų įspūdinga sumelė.

Beje, „Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas pareiškė, kad už informaciją turi susimokėti net valstybės institucijos.

Tokia pat nuostata vadovaujasi ir Seimo leidykla „Valstybės žinios“, kuriai už teisės aktų ar net konkurso dirbti valstybės tarnyboje skelbimą valstybės institucijos privalo susimokėti.

Bent jau Seimo leidyklos užmojai patraukė politikų akį. Premjeras Gediminas Kirkilas pastarajame Vyriausybės posėdyje pašiurpo išgirdęs, kad „Valstybės žinios“ už skelbimus apie priėmimą į valstybės tarnybą šiems metams iš valstybės papildomai prašo ketvirčio milijono litų.

„Man šitos „Valstybės žinios“, tai jau žinot… Prašyčiau kartu su Vidaus reikalų ministerija įsigilinti į tų įkainių pagrįstumą“, – pasipiktino premjeras.

Kitų valstybės įmonių ir institucijų, išskyrus Registrų centrą, įkainiai valdžios atstovams neužkliuvo.

Seimo Audito komiteto pirmininkas Donatas Jankauskas nesuvokia, kodėl valstybės institucijos ir valstybės įmonės tą pačią paslaugą apmokestina dvigubai.

„Švelniai tariant, tvarkos yra labai mažai arba jos visai nėra. Visiškai nesuprantama, kai valstybės institucijos, išlaikomos už mokesčių mokėtojų pinigus, už savo paslaugas ima papildomą mokestį. Tai jau dvigubas apmokestinimas: pilietis už tą patį moka dukart“, – piktinosi D.Jankauskas.

Audito komiteto pirmininkas kaip pavyzdį pateikė iš biudžeto išlaikomą duomenų bazę „Litlex“.

„Nors bazė išlaikoma už mokesčių mokėtojų pinigus, Seimo kanceliarijos jame skelbiamus teisės aktus žmonės gali perskaityti tik už pinigus. Taip neturi būti“, – įsitikinęs parlamentaras.

Pasak jo, lygiai taip pat absurdiškai atrodytų, jei pagalbos telefonu 112 skambinantys žmonės dar turėtų ir susimokėti, nors centras išlaikomas už

jų pinigus.

D.Jankauskas neabejoja, kad tokia tvarka ydinga, todėl Vyriausybė ją turi keisti.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.